Simboliška, kad kartu su kompaktinio disko krikštynomis atsisveikino populiari Švedijos grupė ABBA. Būtent jos paskutinės dainos 1982 metais buvo įrašytos į tuo metu revoliucinę laikmeną.
1982 metų rugpjūčio 17 dieną Vokietijoje buvo pagamintas pirmasis kompaktinis diskas. Jame sutalpinta informacija nuskaitoma lazerio spinduliu. Gamintojai žadėjo nepriekaištingą garso kokybę. Kompaktinio disko, kitaip negu vinilo plokštelių, nereikėjo apvertinėti, valyti specialiais šepetėliais.
Vis dėlto ši naujovė sunkiai skynėsi kelią. Muzikos ekspertai kritikavo pernelyg sterilų garsą. Be to, diskas buvo kur kas brangesnis nei įprastos plokštelės arba garso kasetės. Ką ir kalbėti apie kompaktinių diskų grotuvų, pasirodžiusių 1982-ųjų pabaigoje, kainas. Tuomet jie daug kam atrodė kaip tolimos ateities aparatai. Net ir 1984-aisiais muzikos leidinių savininkai itin pesimistiškai žvelgė į šį išradimą. Gamintojų tvirtinimai, kad netrukus kompaktiniai diskai užims pusę įrašų rinkos, jiems kėlė juoką.
Tačiau praėjus 8 metams po starto kompaktinių diskų pardavimai viršijo vinilo plokštelių ir garso kasečių apyvartą. 1994-aisiais kompaktinių diskų grotuvų jau buvo parduodama dvigubai daugiau nei įprastų.
Skaičiuojama, kad iki šiol pasaulyje pagaminta apie 100 milijardų kompaktinių diskų, kurie naudojami ne tik muzikos ar filmų įrašams, bet ir kitai informacijai kaupti. Vienas gamintojų „Philips“ įvedė ir disko viduryje esančios kiaurymės standartą – ji atitinka buvusią Olandijos 10 centų monetą.
Kurį laiką kompaktinis diskas buvo pirmaujanti laikmena informacinių technologijų srityje. Vėliau buvo sukurtas DVD formatas.
Tačiau jeigu švenčiant 20-ąją kompaktinio disko sukaktį jis atrodė nepakeičiamas, dabar jo sostas gerokai svyruoja. Atsiradus mp3 muzikos bylų formatui, informaciją tapo įmanoma talpinti ne tik diske, bet ir tiesiai kompiuteryje. Dar labiau jo pozicijos susvyravo, kai buvo sukurti mp3 grotuvai, kuriems nebereikia jokių kompaktinių diskų.