Tačiau anot „Microsoft“ atstovo, sužinojus apie tokias kompensacijas, „Microsoft“ jas tučtuojau atšaukė ir pati informavo Švedijos standartų institutą. „Microsoft“ suderinamumo ir standartų padalinio vadovo Tomo Robertsono teigimu, susidarė situacija, kai kompanijos darbuotojas išsiuntinėjo el. pašto laišką, neatitinkantį vidinės korporacijos politikos. Pasak jo, šis laiškas neturėjo įtakos galutiniam balsavimo rezultatui. Nepaisant to, kaip rašoma „Computer World“ svetainėje, balsavime dalyvavę asmenys pastebėjo gana keistą įvykių seką.
Laisvosios informacijos infrastruktūros fondo atstovybės Švedijoje internetiniame dienoraštyje rašoma, kad dauguma darbo grupės narių balsavo prieš OOXML patvirtinimą ISO standartu. Tačiau prieš balsavimo pabaigą ir rezultatų patvirtinimą, prie darbo grupės prisijungė dar 23 kompanijos, anksčiau nedalyvavusios šios grupės veikloje. Šios kompanijos, kurių dauguma yra „Microsoft“ partnerės, balsavo už OOXML patvirtinimą ISO standartu. Po tokio darbo grupės pasikeitimo galutiniai rezultatai tapo šie: už balsavo – 25, prieš – 6, o 4 grupės nariai paliko susirinkimą.
Kaip pastebi „Growklaw“ svetainė, balsavimas dėl OOXML patvirtinimo ISO standartu sklandžiai nevyko ir kitose šalyse. Pavyzdžiui, Portugalijoje, neva dėl vietos patalpoje stokos, IBM ir „Sun“ atstovams nebuvo leista dalyvauti susirinkime, nors pasak liudininkų, kambaryje buvo laisvų kėdžių. Analogiška situacija susidarė ir Vokietijoje, kuri pritarė OOXML patvirtinimui ISO standartu. „Google“ ir „Deutche Telecom“ atstovams buvo leista dalyvauti susirinkime, tačiau nebuvo leista balsuoti, motyvuojant tuo, kad šios kompanijos užsiregistravo per vėlai ir gali neturėti pakankamai žinių apie visą proceso eigą. JAV, kur vyko intensyvios batalijos tarp ODF ir OOXML šalininkų, taip pat pritarė OOXML formato patvirtinimui ISO standartu.
Atvirasis dokumentų formatas OOXML yra labai svarbus „Microsoft“ kompanijai, siekiant išsaugoti monopoliją biuro programų rinkoje. Europos Sąjungos ir kai kurių kitų šalių vyriausybės pareikalavo, kad visi valstybiniai dokumentai būtų saugomi ir pateikiami atviro formato dokumentais. Tokiu yra „Open Document Format“ (ODF) formatas, jau patvirtintas tarptautinės ISO standartų organizacijos. Pradėjus kurti ODF, „Microsoft“ paskelbė neprisijungsianti prie ODF ir kursianti savo atvirąjį formatą. Jos sukurtą analogiška OOXML jau patvirtino tarptautinė ECMA organizacija, tačiau ISO standarto statuso „Microsoft“ pasiekti dar nepavyko. Jei rugsėjo 2 dieną pasibaigsiantis balsavimas dėl OOXML pripažinimo ISO standartu bus nepalankus „Microsoft“ – jai gali būti sunkiau įsiūlyti „Microsoft Office“ sistemą valstybiniams užsakovams.
Pereinant nuo senų „Microsoft Office“ dokumentų prie naujų atvirojo kodo dokumentų nepakanka vien atverti senus dokumentus ir išsaugoti juos nauju formatu. Naujam dokumentų formatui reikia pritaikyti ir visą seniau sukurtą pagalbinę infrastruktūrą, todėl ODF ar OOXML pasirinkimo kaštai gali būti panašūs. Tuomet pasirinkimą galėtų nulemti faktas, kad ODF yra pripažintas ISO standartu, o OOXML – ne.
OOXML oponentai teigia, kad šis formatas buvo parengtas paskubomis ir jo aprašuose yra palikta nemažai klaidų, trukdysiančių kurti suderinamas sistemas. Be to, vienos kompanijos sukurtas dokumentų formatas labiau atitiks tik tos vienos kompanijos poreikius, tačiau net ir pačios kompanijos sukurtas „Microsoft Office 2007“ nenaudoja OOXML, o išsaugo dokumentus savo specialiu formatu. „Microsoft“, savo ruožtu, teigia, kad ODF yra neišsamus ir šiame dokumentų formate nėra numatyta šiuolaikiniam verslui būtinų galimybių.
„No OOXML“ svetainėje yra ir lietuviškos peticijos puslapis, kuriame mūsų šalies internautai gali pareikšti savo protestą dėl OOXML dokumentų formato patvirtinimo ISO standartu. Šiame puslapyje taip pat yra išvardintos gana svarios priežastys, kodėl šis dokumentų formato aprašas negali būti patvirtintas ISO standartu.