Atviras dokumentų formatas, remiamas „Apple Inc.“, „Novell Inc.“ ir nacionalinės Kongreso bibliotekos, leistų užtikrinti, kad ateityje pasitelkus skirtingas technologijas, bus galima atverti senų dokumentų archyvus. OOXML yra alternatyva kitam atvirajam dokumentų formatui „OpenDocument Format“ (ODF), sukurtam atvirojo kodo bendruomenės ir remiamam „International Business Machines Corp.“ (IBM), „Sun Microsystems Inc.“ ir kitų atvirojo kodo šalininkų.
Sunerimusi, kad kai kurios valstybinės institucijos, pavyzdžiui, Masačiūsetso valstija ėmė aktyviai remti atvirąjį ir nenuosavybinį ODF formatą, „Microsoft“ ėmė ieškoti tarptautinių standartų organizacijų paramos. OOXML jau gavo tarptautinės ECMA organizacijos pripažinimą. Ji taip pat ėmė siūlyti OOXML formatą nemokamai ir leisti jį naudoti visiems programų kūrėjams, norintiems saugoti dokumentus OOXML formatu. Anot „Microsoft“, OOXML formate yra numatyta daugiau galimybių, nei ODF. ODF šalininkai taip pat nenusileidžia, teigdami, kad OOXML yra greitai „suręstas“ formatas, kuriame yra klaidų, trukdysiančių kurti suderinamas sistemas.
Pasak „Microsoft“, IBM deda daug pastangų, kad OOXML dokumentų formatas netaptų ISO standartu. Ši korporacija pasirinko ODF, kuris šiuo metu yra vienintelis dokumentų formatas, pripažintas tinkamu vyriausybės dokumentų saugojimui. „Microsoft“ teigia bendradarbiavusi su pramonės ir standartų atstovais, siekdama sukurti atvirą standartą ir, anot „Microsoft“, Europos Komisija bei Danijos vyriausybė rašė kompanijos gauti ISO pripažinimą.
„Microsoft“ XML architektūros vadovo Jeano Paoli teigimu, kalba eina apie „Microsoft“ sukurtą standartą, kuris yra labai svarbus migruojant nuo uždarųjų link atvirųjų sistemų. Duodamas interviu praėjusį mėnesį J. Paoli užsiminė, kad tik viena kompanija gali prieštarauti tam, kad šis formatas būtų perduotas aukščiausią pripažinimą turinčiai organizacijai – ISO. Anot jo, tai yra IBM.
Tačiau Laisvosios programinės įrangos fondo Europos padalinio atvirojo kodo programų kūrėjai abejoja ar OOXML iš tiesų bus visiškai atviras formatas. Anot Shane'o Coughlano, dar nėra aišku ar dalies programinio kodo naudojimui nereikės gauti atskiro „Microsoft“ leidimo. Anot jo, yra labai svarbu, kad duomenys priklausytų jų savininkams ir jie galėtų naudotis savo duomenimis nepriklausydami nuo jokios kompanijos.
Dokumentų pateikimas atviruoju formatu reiškia, kad šie dokumentai be problemų galės būti atverti ateities kompiuterių sistemomis. Tai yra ypač svarbu, nes sukurti standartai gali pergyventi ne tik dabartinius dokumentų formatus, bet ir pačias kompanijas, sukūrusias šiuos formatus.
Sekmadienį vykusiame balsavime, kuriame dalyvavo 104 šalių atstovai, nepavyko pasiekti dviejų trečdalių daugumos, reikalingos tam, kad OOXML gautų ISO patvirtinimą. Atstovai žada vėl susirinkti vasario mėnesį ir spręsti šį klausimą iš naujo.
„Microsoft“ buvo įsitikinusi, teigdama, kad daugelis ISO narių, nebalsavusių už OOXML formatą, jam pritars po to, kai kompanija atsakys į jų kritiką. Anot „Microsoft“ sistemų suderinamumo padalinio vadovo Tomo Robertsono, šis preliminarus balsavimas yra pirmasis plataus „Open Office XML“ panaudojimo visame pasaulyje žingsnis, suteiksiantis daug privalumu milijonams vartotojų. Jis tikisi, kad 2008 metų pradžioje ISO ratifikuos OOXML, kaip ISO standartą.
Anot ISO atstovų, norėdama greitai patvirtinti OOXML, kaip ISO standartą, „Microsoft“ reikėjo surinkti daugiau šalininkų. Už šio dokumentų formato pripažinimą standartu balsavo tik 53 procentai narių, tuo tarpu pripažinimui reikia bent 66 proc. Be to, 26 proc. narių balsavo prieš OOXML pripažinimą ISO standartu, o tai yra daugiau nei numatyta 25 proc. prieštaraujančių riba.
ISO sertifikavimas iš esmės yra debatai, kuriais siekiama ištaisyti esamas formato problemas ir taip pasiekti didesnio narių skaičiaus pritarimą. Tačiau anot S. Coughlano, labai smarkus OOXML protegavimas parodė, kad ISO pasirinkimą būtina peržvelgti, siekiant išvengti situacijos, kai vienas balsas tampa svaresniu už kitus.
S. Coughlanas ir kiti pripažįsta, kad buvo bandymų paveikti pramonės komitetus, patariančius nacionalinėms standartų organizacijoms ir įtikinti jas balsuoti „Microsoft“ naudai. Kaip to įrodymus jis paminėjo vėlyvus „Microsoft“ šalininkų pasirodymus balsuojant JAV, Švedijoje ar Šveicarijoje. Įtarusi balsavimo procedūros pažeidimus, Švedija anuliavo savo balsą, pritarusį „Microsoft“.