Duodamas interviu saugumo komisaras teigė planuojantis privačiajam sektoriui duoti akivaizdžią pamoką, kaip galima pasitelkti technologijas ir neleisti žmonėms naudotis ar ieškoti pavojingų žodžių, tokių kaip bomba, žudyti, genocidas ar terorizmas („bomb, kill, genocide or terrorism“). Lapkričio mėnesį F. Frattini ketina pateikti savo siūlymą sąjungos narėms, kaip dalį antiteroristinės veiklos plano. Šiame plane numatyti tokie veiksmai, kaip į ES įskrendančių asmenų privačios informacijos stebėjimas, išankstinio policijos padalinių perspėjimo apie sprogmenų vagystes sistemos sukūrimas ir kt.
Šiandien, minint šeštąsias rugsėjo 11 d. teroristinio išpuolio JAV metines, yra rengiamas Europos saugumo tyrimo ir inovacijos forumas, kuriame interneto pramonės atstovai susitiks su ES valdžia. Daugeliui kovotojų grupuočių internetas tapo labai svarbia ryšio priemone, leidžiančia keistis žiniomis ir skleisti masinę propagandą.
Paklaustas ar planai interneto paieškoje blokuoti bombų gamybos instrukcijas arba žodį „terorizmas“ nepažeis saviraiškos ir informacijos skleidimo laisvės, F. Frattini atsakė neigiamai. Telefoniniame interviu jis teigė nematantis ryšio tarp bombų gamybos instrukcijų ir saviraiškos ar informacijos skleidimo laisvių. Anot jo, būtina išlaikyti teisingą balansą ir suteikti prioritetą, ginant absoliučias teises, o pirmiausia – teisę gyventi. Pasak F. Frattini, žadama drausti tik teroristams naudingą informaciją, o ne nuomones, analitinius ar istorinius duomenis.
ES saugumo komisaro teigimu, Europos Sąjunga parengs įstatymų rekomendacijas, nusakančius principus, kaip reikia blokuoti prieigą prie bombų gamybos instrukcijų. Konkrečius įstatymus turės parengti pačios ES valstybės.
Kol kas galimybės uždrausti prieigą prie nepageidaujamų interneto svetainių yra tik keliose ES valstybėse. Praėjusią savaitę Vokietijos policijai suėmus tris vyrus, įtariamus rengus stambius sprogdinimus šioje šalyje, politikai pareikalavo daugiau teisių stebėti kompiuterius. Pavyzdžiui, į įtariamųjų terorizmu kompiuterius įdiegti slaptus programinius kenkėjus, šnipinėjančius kompiuterių vartotojus. Tačiau neseniai Vokietijos aukščiausiasis teismas buvo nusprendęs, kad slaptas kompiuterių stebėjimas yra neteisėtas.
Toks planuojamas internetinės paieškos cenzūravimas vargu ar padės kovoje su terorizmu. Mažai tikėtina, kad organizuotos kovotojų grupuotės keistųsi atvira ir nekoduota informacija viešose interneto svetainėse. Labiau tikėtina, kad kompiuterius naudojančios grupuotės naudos uždarus ir slaptus ryšio kanalus, vadinamus tamsiuosius tinklus („darknet“). Tokių tinklų informacija yra prieinama tik vidiniams tinklo vartotojams, o išoriniai stebėtojai gali netgi nepastebėti tamsiojo tinklo duomenų srauto bendrame interneto duomenų sraute. Be to, nemažą dalį informacijos, kaip pasigaminti sprogmenis galima rasti chemijos vadovėliuose. Kartais netgi su vaizdžiais sprogmenų galingumo apibūdinimais.
Praktika rodo, kad masinio interneto cenzūravimo priemonės, taikomos Kinijoje ir kitose ne visai demokratiškose valstybėse nėra efektyvios. Internete yra gausu priemonių, leidžiančių apeiti tokius nacionalinius interneto filtrus. Todėl naivu tikėtis, kad potencialus nusikaltėlis, planuojantis teroristinį išpuolį, nesiryš pasinaudoti koduoto ryšio kanalu, prisijungti prie užsienio tarpinio (proxy) serverio ir nekliudomai pasiieškoti internete jam reikiamos informacijos.