Rinkos reguliatoriai šiuo metu svarsto kokias nuobaudas skirti „Intel“ kompanijai, užimančiai daugiau nei tris ketvirčius kompiuterių procesorių rinkos. Pietų Korėja nėra vienintelė valstybė, „Intel“ pateikusi antimonopolinius kaltinimus. Kaltinimai piknaudžiavus monopolisto padėtimi ir bandžius kliudyti konkurentams (ypač „Advanced Micro Devices Inc.“) platinti savo gaminius „Intel“ kompanijai yra pateikti dar keliose šalyse.
Anot komisijos oficialaus atstovo Nah Young-kyu, „Intel“ veiklos tyrimas yra baigtas ir rezultatai yra pateikti sprendimus priimančiam komitetui, kuris svarstys galimas sankcijas. Šią Pietų Korėjos rinkos reguliavimo tarnybos informaciją patvirtino ir „Intel“ kompanijos teisinių reikalų atstovas spaudai Chuckas Mulloy'jus. Pasak C. Mulloy'jaus, kompanija iš komisijos yra gavusi oficialų preliminarių kaltinimų raštą. C. Mulloy'jus taip pat nesutiko nesutiko atskleisti kompanijai pateiktų kaltinimų, nes dokumentas yra konfidencialus. Anot „Intel“ teisininko, kompanija turi teisę atsakyti į šiuos kaltinimus, pareikalauti ją išklausyti ir, jei rezultatai jos netenkins, paprašyti Pietų Korėjos teismo išspręsti šį klausimą. C. Mulloy'jus tikisi, kad kompanijai pavyks parodyti komisijai, kad mikroprocesorių rinka veikia normaliai ir „Intel“ elgesys šioje rinkoje atitiko konkurencijos taisykles ir buvo naudingas galutiniam vartotojui.
Cituodama neįvardintą šaltinį, Pietų Korėjos naujienų tarnyba „ Yonhap“ pranešė, kad komisija savo sprendimą greičiausiai pateiks jau kitą mėnesį. Tačiau šios informacijos nepatvirtino nei N. Young-kyu, nei C. Mulloy'jus.
„Intel“ jau ne kartą buvo pateikti kaltinimai dėl to, kaip kompanija stengiasi išlaikyti savo poziciją rinkoje. Savaime suprantama, kad kompanija nuolat neigia pažeidusi kokius nors įstatymus. Birželio mėnesį Europos Sąjunga apkaltino „Intel“ kompaniją piknaudžiavus monopolisto padėtimi ir kliudžiusi AMD kompanijos verslui, papirkdama didžiuosius kompiuterių gamintojus nepirkti AMD procesorių ir siekdama laimėti konkursus, pateikdama savo procesorius žemiau rinkos kainos. Anot „Intel“, jos veiksmai buvo teisėti, teigiamai veikė konkurenciją ir buvo naudingi vartotojams.
2005 metais AMD „Intel“ kompanijai iškėlė antimonopolinę bylą, kuri šiuo metu yra nagrinėjama, o teismas turėtų įvykti 2009 metais Delavaro valstijos federaliniame teisme. Šios bylos nagrinėjimui gali kliudyti tai, kad „Intel“ pareiškė netekus dalies informacijos susijusios su AMD byla. Kompanija pranešė, kad duomenų išsaugojimo procedūros metu buvo padaryta keletas klaidų, dėl kurių dalis dokumentų buvo prarasta. Pavyzdžiui, apie 400 kompanijos darbuotojų, galėjusių turėti svarbios informacijos, buvo neinformuoti, kad turi išsaugoti turimus dokumentus. Taip nutiko suklydus sudarant vartotojų sąrašus, kurie turėjo išsaugoti informaciją. Be to, dalis vartotojų, gavusių perspėjimus, klaidingai manė, kad kompanija automatiškai archyvuoja jų pašto žinutes ar paprasčiausiai nesugebėjo nusikopijuoti siųstų laiškų katalogo turinio į asmeninio kompiuterio diską, todėl po tam tikro laiko šios žinutės buvo automatiškai pašalintos iš serverių.
„Intel“ ne vienintelis monopolistas, kurio darbą akylai bando prižiūrėti rinkos reguliavimo tarnybos. „Microsoft“ kompanija, kurios sukurta „Windows“ operacinė sistema yra naudojama daugiau nei 90 proc. asmeninių kompiuterių, taip pat yra susilaukusi ne vieno priekaišto dėl piknaudžiavimo monopolisto padėtimi. Įvairiuose teismuose šiai kompanijai yra priteista daugiau nei 5,6 mlrd. JAV dolerių baudų bei kompensacijų.
Kompanija yra kaltinama savo naudai pasitelkusi dominavimą operacinių sistemų rinkoje bei pateikdama papildomus savo komercinius gaminius kartu su operacine sistema ir taip sudarydama nesąžiningos konkurencijos sąlygas. Be to, „Microsoft“ yra pateikti kaltinimai, kliudžius kurti konkuruojančią programinę įrangą. Anksčiau kompanija pati nekūrė programų serveriams, ji tik pateikdavo informaciją serverinės programinės įrangos kūrėjams, kad jų serveriai galėtų bendrauti su „Windows“ operacinėmis sistemomis. Taip kompanija pateko į serverių programinės įrangos rinką. Netrukus po to „Microsoft“ nustojo platinti informaciją, kaip reikia jungtis prie kompanijos kuriamų serverinių programų ir tokiu būdu ji išstūmė iš rinkos daugelį serverių programinės įrangos kūrėjų. Europos Komisija (EK) nusprendė, kad kompanija privalo pateikti informaciją, kaip reikia jungtis prie „Microsoft“ serverių programinės įrangos.
Tačiau, kaip ir „Intel“, „Microsoft“ neigia pažeidusi įstatymus. Anot kompanijos ji išleido daug lėšų siekdama išpildyti komisijos sąlygas, tačiau anot „Microsoft“, EK niekad nebuvo pateikusi aiškių instrukcijų. „Microsoft“ prieštarauja tam, kad EK siekia sudaryti sąlygas kompanijoms tobulinti savo gaminius ir pridėti papildomas savybes, tačiau verčia sėkmingą rinkos kompaniją atiduoti vertingą intelektinę nuosavybę savo konkurentams.