Internetas tapo puikiu pagalbininku visiems, net ir užsiimantiems neteisėta veikla. Teroristai ir įvairių ekstremistinių grupuočių nariai naudojasi internetu savo propagandai skleisti ir tarpusavyje keistis informacija. Neseniai atliktų tyrimų duomenimis, internete yra apie 5000 interneto svetainių, kurias sukūrė ir prižiūri tarptautiniu mastu veikiančios teroristų grupuotės. Daugelis šių puslapių prašyti skirtingomis kalbomis ir neretai yra paslėpti nekaltai atrodančiose svetainėse.
Dėl šios priežasties interneto turinio stebėjimas teisėsaugos pareigūnams tampa vis svarbesniu. Tačiau esamas duomenų srautas yra pernelyg didelis, kad jų būtų galima apdoroti įprastinėmis duomenų surinkimo ir analizės priemonėmis. Būtent tokio pobūdžio analizei ir yra skirtas „Dark Web“ projektas. Anot universiteto dirbtinio intelekto laboratorijos vadovo Cheno Hsinchuno, pasitelkus nuorodų, turinio, autorystės bei semantinės analizės priemones, galima analizuoti ir sekti nusikaltėlių veiksmus internete. Pasitelkus milžiniškus superkompiuterių skaičiavimo pajėgumus, galima išskirti požymius ir atskirų objektų sąsajas, kurių žmogus greičiausiai nepastebėtų.
Pavyzdžiui, pasitelkus vieną iš „Dark Web“ priemonių, pavadintą „Writeprint“ (rašymo atspaudai), galima susekti kas iš tiesų internete pateikia anoniminį turinį. Atsižvelgdama į tūkstančius daugelio kalbų, struktūros ir semantinių požymių, ši sistema gali palyginti kokiame nors interneto forumuose parašytas žinutes bei kitoje interneto svetainėje paskelbtą medžiagą. Anot sistemos autorių, ji 95 proc. tikslumu gali nustatyti autoriaus tapatybę, jei tik jis anksčiau buvo pateikęs medžiagą internete. Ji taip pat gali automatiškai perspėti analitikus, jei sekamas asmuo internete pateikė naują medžiagą bei susekti jo naujus „kūrinius“.
Informacijos paieškai „Dark Web“ pasitelkia įprastines automatinio interneto naršymo („web spiders“) sistemas, užklystančias į nuošaliausius interneto užkampius. Tačiau pasak C. Hsinchuno, nusikaltėliai kartais imasi atsakomųjų veiksmų ir interneto forumuose spendžia spąstus. Automatinio naršymo sistemos į kompiuterius neretai atsisiunčia įvairių kenkėjų. Pasak dirbtinio intelekto laboratorijos vadovo, tai nuolatinis katės ir pelės žaidimas internete.
„Dark Web“ jau pradeda rodyti pirmuosius savo darbo vaisius. Visai neseniai mokslininkai baigė analizuoti internete pateiktas improvizuotų sprogmenų gamybos instrukcijas, kurios buvo kuriamos apmokyti, kaip teikia sprogdinti traukinius. Išanalizavus kokia informacija buvo išplatinta ir kas ją atsisiuntė yra galima imtis atsakomųjų veiksmų ir sugriežtinti saugumo reikalavimus potencialiai pavojingose zonose. Ši sistema taip pat padeda geriau perprasti teroristų grupuočių propagandos ir ideologijos platinimą, tarpusavio ryšius, naujų narių verbavimą ir grupuočių valdymą.
Indijos vyriausybė nusprendė pasielgti paprasčiau. Ji pareikalavo įdiegti šnipinėjimo programas maždaug 500 Mumbajaus interneto kavinių. Šios šnipinėjimo programos stebės ką vartotojas rašo internetiniuose pokalbių portaluose, kokį el. paštą skaito ir beveik realiu laiku juos perduos šiuos duomenis policijos serveriams. Anot teisėsaugos pareigūnų, tokios sekimo sistemos bus būtinos, priešingu atveju interneto kavinės praras savo veiklos licenciją. Pasak Indijos informacinio saugumo ir technologijų fondo prezidento Vijay Mukhi, tokios programos yra būtinos policijai, nes tik taip ji gali sekti visus teroristų tarpusavio ryšius.
Tačiau tokio pobūdžio sistemos gali būti panaudota ir paprasčiausiam šnipinėjimui valstybės naudai bei vyriausybės politikai nepritariančių asmenų persekiojimui. Pavyzdžiui, vienas Indijos kompiuterių inžinierius buvo suimtas už tai, kad socialiniame portale „Orkut“ nepagarbiai parašė apie septyniolikto amžiaus Indijos valdovą Chhatrapati Shivaji. Policijai prireikė maždaug 10 mėnesių, kad susektų ir suimtų karaliaus įvaizdį suteršusį asmenį. Valstybės mastu veikiančios sekimo sistemos gerokai paspartintų tokių išsišokėlių sulaikymą. Tokios sistemos taip pat leistų lengviau nuslėpti informaciją apie pačių vyriausybės organizacijų aplaidumą, saugant savo duomenis.
JAV vyriausybė taip pat nesibodi nagrinėti, ką internete naršo jos piliečiai. Elektroninės laisvės fondas (EFF) Nacionalinei saugumo agentūrai (NSA) ir AT&T kompanijai iškėlė bylą, kaltindama šias organizacijas JAV piliečių privatumo pažeidimu. Be jokios teismo sankcijos AT&T peradresavo visą savo vartotojų interneto srautą NSA duomenų analizės sistemai, primenančiai Arizonos universitete sukurtą „Dark Web“. EFF byla buvo vilkiniama ir ją buvo siekiama nutraukti, motyvuojant pavojumi nacionaliniam saugumui, jei bus paviešinti NSA sistemos duomenys. Pradėjus nagrinėti šią bylą paaiškėjo, kad panašiai elgėsi ir kiti JAV interneto paslaugų tiekėjai.