Tiesa, abejojimai vartotojų privatumo apsauga kliudo pačios „Google“ kompanijos planams įsigyti Niujorko internetinės reklamos kompaniją „DoubleClick Inc.“, už kurią „Google“ ketina sumokėti 3,1 mlrd. JAV dolerių. „Google“ tikisi, kad šis pirkinys dar labiau leis padidinti pelningiausio internetinės reklamos tinklo pajamas. Tačiau asmens privatumo organizacijos sunerimo dėl „DoubleClick“ renkamos informacijos apie internautų naršymo pomėgius ir pareikalavo, kad rinkos regulatoriai atidžiau pažvelgtų į „Google“ sandorį.
Jau dabar „Google“ kompanijos serveriuose yra saugoma daug asmeninės paieškos užklausų duomenų, galinčios atskleisti sveikatos, finansų, seksualinės orientacijos ir kitą asmeninę informaciją. Anot Elektroninio privatumo informacijos centro direktoriaus Marco Rotenbergo, aršiai kritikuojančio sandėrį su „DoubleClick“, nėra abejonių, kad „Google“ patiria didžiulį spaudimą sudaryti sąmoningus privatumo standartus.
Tačiau vyriausiasis „Google“ privatumo pareigūnas Peteris Fleischeris teigia, kad kompanijos kova už privatumo standartus yra visiškai nesusijusi su „DoubleClick“ sandoriu. Anot jo, iš „Google“ žmonės tikisi konstruktyvumo ir vadovavimo. Pasak P. Fleishcherio, Strasburge vykstančiame susirinkime „Google“ planuoja pateikti savo sukurtus privatumo standartų planus ir pradėti debatus dėl to, kokie jie turi būti.
„Google“ kreipimasis dėl tarptautinių standartų nėra pirmas. Mažiau nei prieš du mėnesius „Microsoft Corp.“ ir „IAC/InterActiveCorp.“ priklausantis „Ask.com“ portalas taip pat skatino savo konkurentus pradėti kurti vieningus privatumo standartus.
Skirtingose šalyse, o kartais netgi jų viduje, pavyzdžiui JAV, galioja skirtingi asmens privatumo įstatymai ir tai sukelia daug galvos skausmo tokių tarptautinių kompanijų, kaip „Google“ vadovams. Pasak P. Fleischerio, maždaug trys ketvirtadaliai pasaulio gyventojų nėra saugomi konkrečių asmens privatumo įstatymų. Tačiau anot vienos privatumo organizacijos įkūrėjo, kalbėti apie tarptautinio standarto sukūrimą yra lengviau, nei jį sudaryti. Pasak jo, tiek pavieniai žmonės, tiek atskiros šalys turi labai skirtingus požiūrius į asmens privatumą. Netgi sukūrus bendrus principus – teks gerokai paplušėti, kol juos bus galima suderinti su kiekvienos šalies įstatymais.
P. Fleisherio teigimu, „Google“ atstovai jau buvo susitikę su konkuruojančių „Yahoo Inc.“ ir „Microsoft Corp.“ kompanijų atstovais bei keletu Europos Sąjungos (ES) reguliatorių. Jo žodžiais, artimiausiu metu yra planuojamas susitikimas su Kanados atstovais. Pasak P. Fleischerio, privatumo įstatymai gali būti efektyvūs tik būdami globalūs. Tačiau tokiems įstatymams sukurti būtina sudaryti globalų standartą, kuris atitiktų šiandienines komercines realijas ir politinius poreikius bei atspindėtų šiuolaikines technologines realijas.
Kalbėdamas apie būsimąjį privatumo standartų projektą, P. Fleischeris teigė, kad jo pagrindu galima paimti 21 Azijos valstybės sukurtą privatumo projektą. Azijos ir Ramiojo vandenyno regionų ekonominės kooperacijos (APEC) sudarytas projektas pabrėžia saugumo būtinumą, nustato asmeninės informacijos rinkimo ribas bei nusako būtinumą užtikrinti surinktų duomenų saugumą. Tačiau ir pats P. Fleischeris pastebi potencialius sunkumus. Pavyzdžiui, Kinija, kurioje yra antra pagal dydį interneto rinka, nesilaiko APEC sudaryto plano.
Visos internetinės paieškos sistemos yra suinteresuotos rinkti asmeninius duomenis apie kiekvieną vartotoją. Tik tokiu būdu jos gali pateikti asmenims pritaikytas reklamas, kurios yra sėkmingesnės ir, tuo pačiu, uždirbti daugiau pinigų. Tačiau atsižvelgdama į ES reguliatorių spaudimą, „Google“ sutiko po tam tikro laiko ištrinti asmenis identifikuojančius duomenis ir saugoti tik anoniminę statistinę lankomumo informaciją. Šis laiko tarpas buvo sutrumpintas nuo dviejų metų iki 18 mėnesių. „Yahoo“ bei AOL šį laiko tarpą nusprendė sutrumpinti iki 13 mėnesių, o „Ask.com“ ryžosi savo privatumu susirūpinusiems vartotojams pateikti priemonę, leidžiančią blokuoti internetinių adresų ir paieškos užklausų išsaugojimą. Iki šiol paieškos kompanijos nebuvo linkusios atskleisti kiek ir kokią informaciją apie vartotojus jos saugo savo serveriuose.