Anot „Baltnetos komunikacijos“ generalinio direktoriaus Mindaugo Pranskevičiaus, jis yra labai nustebęs, kad RRT nusprendė „WiMax“ licencijas atiduoti kompanijoms, kurios ekspertų net nebuvo laikomos favoritėmis. Pasak M. Pranskevičiaus, nei viena iš preliminarių laimėtojų nėra paviešinusi savo planuojamų investicijų į tinklo plėtrą, technologijos starto bei visos Lietuvos teritorijos padengimo datų. Be to, dalies šių kompanijų patirtis diegiant bevielį ryšį yra labai abejotina.
Preliminariais konkurso rezultatų duomenimis, Lietuvoje teisę diegti „WiMax“ technologijos bevielio interneto tinklus planuojama suteikti bendrovėms „Balticum TV“, „Neltė“ ir valstybės valdomam Lietuvos radijo ir televizijos centrui (LRTC). Tuo tarpu vienų aktyviausių Lietuvos telekomunikacijų rinkos dalyvių „Omnitel“ ir „Teo LT“ paraiškos buvo nenagrinėtos, nes neatitiko reikalavimų. Pasak RRT direktoriaus pavaduotojas Romualdo Leonavičiaus, „Omnitel“ ir „Teo LT“ paraiškos nebuvo nagrinėjamos, nes jos neatitiko vieno iš konkurso reikalavimų – bendroves valdo vienas ir tas pats juridinis asmuo.
„Omnitel“ ryšių su visuomene grupės vadovė Daiva Selickaitė BNS pranešė, kad konkurso rezultatus sužinojusi „Omnitel“ kol kas nesvarsto galimybės skųstis. Tuo tarpu „Teo LT“ atstovo spaudai Antano Bubnelio teigimu, „Teo LT“ kol kas nežino, ar skųs rezultatus. Pasak jo, bendrovės teisininkai jau gavo preliminarius konkurso rezultatus ir šiuo metu juos analizuoja.
Pasak „Baltnetos komunikacijų“ generalinio direktoriaus, jeigu RRT nepateiks labai pagrįstų argumentų, pateisinančių savo sprendimą, ir neatskleis, kokias investicijas bei terminus yra numatę preliminarūs laimėtojai, tai tarnyba rizikuoja įsivelti į ilgus teisminius ginčus ir „WiMax“ starto gali tekti palaukti dar ne vienerius metus. Konkurso dalyviai pasipiktino Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimu iki apeliacijų termino neatskleisti preliminarių konkurso nugalėtojų įvertinimų, todėl apeliuojantys konkurso dalyviai negalės sužinoti, kodėl nugalėtojais tapo viena ar kita bendrovė. Toks sprendimas riboja kitų konkurso dalyvių galimybes kovoti dėl savo interesų.
„Parengę vieną iš ambicingiausių „WiMax“ vystymo planų tarp visų konkurso dalyvių, atsidūrėme nuošalyje, tačiau ketiname visomis teisinėmis priemonėmis ginti savo interesus. Kraštutiniu atveju atidžiai stebėsime, kaip konkurso nugalėtojai vykdo savo įsipareigojimus ir ieškosime kitų galimybių šią technologiją vystyti Lietuvoje“, – teigia M. Pranskevičius.
„Baltnetos komunikacijų“ WiMax plėtros plane, pateiktame konkursui, numatyta, kad visa šalies teritorija WiMax ryšiu bus padengta per artimiausius trejus metus. „Baltnetos komunikacijos“ buvo numatę į naujos technologijos plėtrą investuoti apie 126 mln. litų, kurių didžiausia dalis atitektų WiMax bazinių stočių diegimui ir vartotojams skirtos WiMax įrangos tiekimui. Bendrovė buvo nusprendusi jau pirmaisiais metais „WiMax“ įrengti netik didžiuosiuose šalies miestuose, bet ir mažesniuose miesteliuose, kaimo vietovėse ir priemiesčiuose. Tokiu būdu bendrovė siekė prisidėti prie taip vadinamos „skaitmeninės atskirties“ tarp didžiųjų Lietuvos miestų ir regionų mažinimo.
Pasak RRT direktoriaus pavaduotojo R. Leonavičiaus, leidimai konkursą laimėjusioms bendrovėms nieko nekainuos – jos tiesiog gaus teisę diegti bevielio interneto tinklus, veikiančius 3,41 – 3,6 GHz radijo dažnių juostoje ir tai nebūtinai turi būti „WiMax“ ryšio tinklai. Išduoti leidimai galios 15 metų, o juos gavusios įmonės per 2 metus tinklą turės įrengti trijuose, o per 5 metus – penkiuose šalies miestuose. RRT planuoja, kad per 10 metų spartaus bevielio ryšio tinklai bus įdiegti visoje Lietuvos teritorijoje, o galimybę jais naudotis turės ne mažiau nei 90 proc. visų gyventojų.
Iš viso konkurse dėl teisės diegti „WiMax“ tinklus dalyvavo 10 pretendentų, tarp kurių buvo ir užsienio ryšio paslaugų kompanijos.