Pasak teismo, panašią grėsmę konkurentams kompanija kelia ir dabar. Teismas taip pat patvirtino 613 mln. JAV dolerių baudą (apie 1,53 mlrd. litų), kuria ES reguliatoriai nubaudė kompaniją. Ši teismo pergalė dar kartą patvirtina, kad ES yra lyderė reguliuojant rinką, kurioje dalyvauja dominuojančios kompanijos. ES užsispyrusiai kovojo su „Microsoft“, netgi tuomet, kai 2001 metais JAV teisingumo departamentas atmetė daugelį antimonopolinių kaltinimų „Microsoft“ kompanijai.
Per praėjusius porą mėnesių ES reguliatoriai antimonopolinius kaltinimus pateikė „Intel Corp.“ ir „Rambus Inc.“, o šią savaitę uždarame teismo posėdyje „Apple Inc.“ teks gintis nuo kaltinimų ribojant vartotojų pasirinkimo laisvę, sukūrus nacionalines „iTunes“ svetaines. „Google“ taip pat teks gauti ES sutikimą, norint perimti „DoubleClick Inc.“ verslą, nes kai kurie konkurentai susirūpino tuo, kad „Google“ gaus per daug asmeninių vartotojų duomenų.
Anot „Microsoft“ teisininko šis teismo sprendimas Europos Komisijai suteikia labai didelius įgaliojimus. Anot jo, pasaulyje yra daug kompanijų, užimančių labai didelę rinkos dalį, tad šis 248 puslapių dokumentas turės įtakos beveik visiems rinkos dalyviams. Pasak Vašingtono teisėjo, toks ES teismo sprendimas gali turėti neigiamų pasekmių vartotojams, nes jis stabdys inovacijas ir neskatins konkurencijos. Jo žodžiais, JAV antimonopoliniai įstatymai yra pasitelkiami vartotojų, o ne konkurentų gynimui. Jei nėra aiškios žalos vartotojams, visos kompanijos, įskaitant ir dominuojančias, yra skatinamos aršiai konkuruoti.
ES konkurencijos komisarė Neelie Kroes atmeta gąsdinančias istorijas, anot kurių šis teismo sprendimas sukels katastrofą kompanijoms, norinčioms apsaugoti savo inovacijas. Anot jos, yra tik viena kompanija, kuriai teks atsisakyti savo neteisėtos veiklos – „Microsoft“.
Tačiau apie šią pergalę ji kalba su dalimi kartėlio. Anot jos, nepaisant palankaus teismo sprendimo, vartotojai neturi daugiau pasirinkimo, nei jie turėjo prieš trejus metus, kai Europos Komisija nubaudė „Microsoft“. N. Kroes neatskleidė kokias pasekmes šis teismo sprendimas turės ES teisinėms kovoms prieš „Microsoft“, ypač dėl išleistos naujos „Vista“ operacinės sistemos. „Microsoft“ konkurentai yra pareiškę nepasitenkinimą dėl į sistemą integruotų papildomų programų, internetinės ir dokumentų paieškos bei skaitmeninių teisių ribojimo sistemų, kurios naudojamos autorių teisių apsaugai.
Tačiau aišku, kad šis teismo sprendimas stipriai paskatins Europos Komisiją toliau kovoti su „Microsoft“ monopolija. Anot „Heller Ehrman LLP“ teisininko Tedo Henneberry'io, tai paskatins ir kitus konkurentus pareikšti pretenzijas dėl „Microsoft“ veiklos. Tokio pobūdžio skundų bus tik daugiau, o ne mažiau. Anot jo, Europos Komisija rizikuoja tapti nepatenkintų konkurentų sambūrio vieta.
Šis teismo procesas prasidėjo praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje, kai „Sun Microsystems Inc.“ ir „Real Networks Inc.“ pateikė skundus, kad „Microsoft“ naudojasi savo monopolisto padėtimi ir kliudo konkuruojančioms kompanijoms patekti į rinką. 2004 metais Europos komisija pripažino, kad „Microsoft“ piknaudžiavo monopolisto padėtimi ir liepė atskleisti informaciją, reikalingą suderinamoms sistemoms kurti bei pateikti „Windows“ operacinės sistemos versiją be integruotos „Windows Media Player“ grotuvo programos. Tačiau kompanijai vėliau buvo pateikti kaltinimai vilkinant komisijos sprendimo vykdymą ir kompanija buvo nubausta papildoma 357 mln. JAV dolerių bauda (apie 892 mln. litų), nes ji laiku nepateikė suderinamumo informacijos. Reikalaujama operacinės sistemos versija pasirodė praėjus maždaug pusantrų metų po komisijos sprendimo, tačiau kompiuterių gamintojai jos nenaudojo.
Praėjusiais metais grupė „Microsoft“ konkurentų pateikė naują kaltinimų kompanijai rinkinį, teigdami, kad kompanija atsisako pateikti suderinamumo informaciją, reikalingą kuriant sistemas suderinamas su „Microsoft“ Office“, korporatyvinio el. pašto bei bendro darbo sistemomis. Tokios informacijos slėpimas užkerta kelią atvirojo kodo „Linux“ sistemų patekimui į darbo kompiuterių rinką, kurioje „Micorosoft“ turi beveik absoliučią monopoliją.
Europos suderinamų sistemų komiteto („European Committee for Interoperable Systems“ – ECIS), atstovaujančio tokias kompanijas, kaip IBM, „Novell“, „Oracle“ ar „Sun Microsystems“, atstovas teigia jau diskutavęs su ES reguliatoriais dėl naujosios „Windows Vista“ operacinės sistemos. Anot Dieterio Paemeno, .NET platformos specifikacijų slėpimas kliudė konkurentams kurti programas „Microsoft“ sistemoms. Jis taip pat paminėjo į „Vista“ įdiegtas funkcijas, kurios pradeda spausti „Macromedia Flash“, PDF ir kitų gamintojų rašto atpažinimo sistemas bei „Microsoft“ sukurtą internetinių sistemų programavimo kalbą XAML, kuria siekiama nukonkuruoti HTML. Bet kas, susijęs su internetinių puslapių kūrimu, žino apie „Microsoft“ programų generuojamo HTML kodo atitikimą HTML standartui bei jo nesuderinamumą su kitomis, nei „Internet Explorer“ naršyklėmis.
Šiuo metu „Microsoft“ turi du mėnesius apskųsti šį teismo sprendimą aukščiausiam ES teismui. Anot kompanijos, ji pirmiau turi išnagrinėti pateiktą teismo sprendimą. Tiesa, „Microsoft“ pavyko pasiekti vieną pergalę, nes teismas atmetė Europos Komisijos sprendimą įkurti patikėtą organizaciją, kuri prižiūrėtų „Microsoft“ ir priversti ją sumokėti už organizacijos išlaikymą.
Tiesa, anot „Microsoft“ teisininko, kompanija jau sutiko su tuo, kad norint dirbti ES rinkoje, „Microsoft“ teks dar pasistengti, kad prisitaikytų prie ES reikalavimų. Anot jo, kompanijai nėra palanku nuolat tampytis po teismus.