Žinomas tikslus jo „gimimo“ laikas, net minutės.
1982 metų rugsėjo 19 dieną 11 val. 44 min. Scottas Fahlmanas, Carnegie Mellono universiteto Pitsburge
profesorius, nusiuntė kolegoms elektroninę žinutę, kurioje pasiūlė naudoti
„šypsenėlę“ (smiley, emoticon) išreikšti emocijoms bendraujant tinkluose.
S.Fahlmanas pasiūlė juokaujamus pranešimus žymėti simboliais :-)
Žiūrint iš šono ženklas atrodo kaip žmogaus veidas: akys, nosis ir burna,
su besišypsančiomis lūpomis. Atitinkamai liūdesys ar nusivylimas žymimas
ženklu :-( . Tai - veidas su liūdnai nuleistais lūpų kampučiais.
Kai kuriais duomenimis, dar septintajame dešimtmetyje pokštavimui
grafiškai žymėti buvo naudojamas ženklas #, panašus į dantis, kurie matomi
šypsantis.
Pirmasis grafiškai šypseną pažymėjo dviem taškais ir apskritimu Amerikos
dailininkas Harvey Ballas dar 1963 metų gruodį.
Draudimo bendrovės „State Mutual Life Assurance“ atstovai kreipėsi į jį,
prašydami sugalvoti grafinį reklaminį simbolį, ir jis nupiešė firminę
„šypseną“ geltoname apskritime.
Buvo pagaminta daugiau kaip 10 tūkst. ženkliukų, kurie buvo dalijami
bendrovės tarnautojams ir klientams.
Nuo 1972 metų sistemos PLATO vartotojai galėjo naudotis specialiais
simboliais emocijoms išreikšti - kvadratiniais veidais. Tačiau kadangi
„šypsenėlė buvo nepriklausoma nuo naudojamo šrifto ir kodų, tai suteikė jai
pranašumą ir padėjo tapti labai populiaria.
Šiuo metu pokalbių svetainėse ? elektroninėse žinutėse naudojami maždaug
30 grafinių simbolių, išreiškiančių emocijas arba pakeičiančių dažnai
vartojamus posakius. Taupydami laiką vartotojai dažnai praleidžia akių ir
nosies ženklą ir apsiriboja skliausteliais, nukreiptais į kairę ar į dešinę,
o jų skaičius reiškia, kaip smarkiai džiaugiamės ar liūdime.