Stebėjimais paremtas 1965 metų G.Moore'o teiginys sako, kad tranzistorių skaičius lustuose kas dvejus metus padidėja du kartus. Šis teiginys tapo „Moore'o dėsniu“, nusakančiu kompiuterinės technikos tobulėjimo tempą jau daugiau, nei 40 metų. Tiesa, apie šio dėsnio gyvavimo pabaigą buvo kalbėta jau ne kartą, net ir pats G.Moore'as buvo suabejojęs jo galiojimu ateityje.
Tačiau šį kartą „Intel“ ir likusi puslaidininkių pramonės dalis pastebi, kad jiems nebelieka vietos, kur jie galėtų įsprausti dar daugiau tranzistorių. Gamintojai paprasčiausiai susiduria su fizikos dėsniais, ribojančiais tolimesnį tranzistorių dydžio mažinimą. Antradienį vykusioje „Intel“ konferencijoje dabar jau 78 metų amžiaus G.Moore'as teigė, kad per artimiausius 10 ar 15 metų bus pasiekta kokia nors fundamentali riba, neleidžianti tęsti „Moore'o dėsniu“ nusakomo technikos tobulėjimo lygio.
Kalbėdamas jau dešimtus metus rengiamoje konferencijoje G.Moore'as paminėjo sunkų darbą ir didelę dalį sėkmės, prisidėjusią prie „Intel“ kompanijos sėkmės. G.Moore'as ir Bobas Noyce'as, ir dar šeši jauni puslaidininkių technikos specialistai sudarė „išdavikišką aštuoniukę“, atsiskyrusią nuo Williamo Shockley laboratorijos ir įkūrusią „Fairchild Semiconductor“ kompaniją. Ši puslaidininkių technologijų kompanija padėjo padėti pamatus Silicio slėniu vadinamai kompanijų plejadai. Iki 1975 metų G.Moore'as buvo „Intel“ kompanijos viceprezidentas, vėliau jis užėmė kompanijos prezidento ir vadovo postą, kuriame išbuvo iki 1987 metų.
Paklaustas, kuo būdamas jaunu norėtų užsiimti šiandien, G.Moore'as pagalvojęs atsakė, kad jį greičiausiai sudomintu labiau su biologija susiję dalykai. Anot jo, kompiuterių sąsaja su biologija šiuo metu yra labai įdomi sritis.