Kitų metų pirmojoje pusėje „Intel“ žada pateikti „Menlow“ platformos gaminius, skirtus taip vadinamiems mobiliesiems interneto įrenginiams („Mobile Internet Devices“ – MID). Apie tai du kart per metus vykstančioje konferencijoje pranešė „Intel“ ultramobiliųjų įrenginių grupės vadovas Anandas Chandrasekheris. „Intel“ mano, kad MID įrenginius žmonės dažniau naudos gauti įvairią mobiliąją informaciją (pavyzdžiui, palydovinės navigacijos), nei ją įvedinės patys.
Pasak visos „Intel“ mobiliųjų įrenginių grupės vyriausiojo viceprezidento ir vadovo Davido Perlmutterio, kompanijai atsiveria puikios naujos rinkos galimybės. Šiuo metu kompanija jau užima apie 80 proc. pasaulinės mikroprocesorių rinkos. Nepaisant to, senstant asmeninių kompiuterių rinkai, „Intel“ jau reikia ieškoti kitos, nei vien tik sparčiai besiplečiančios nešiojamųjų kompiuterių rinkos.
Pasak „Endpoint Technologies Associates“ analitiko Rogerio Kay'jaus, „Intel“ teks dirbti naujose rinkose, kuriose, kitaip nei asmeninių kompiuterių rinkoje, kompanija dar neturi įdirbio. Pasak jo, pažvelgus į „Intel“ architektūros tobulinimo darbus, galima matyti, kad kompanija plečia savo veiklos pobūdį visomis galimomis sritimis.
Tai patvirtina ir „Intel“ vyriausiasis vadovas Paulas Otellini, konferencijos įžanginėje kalboje užsimindamas, kad „Intel“ siekia išplatinti savo technologijas įvairiausiose rinkose, nuo ypač spartaus skaičiavimo sistemų ar televizinių priedėlių iki mažųjų nešiojamųjų interneto įrenginių. Anot D. Perlmutterio, 2008 metais „Intel“ pradės platinti „Montevina“ šeimos procesorius, paremtus „Penryn“ technologijomis, kuriuose bus sujungtos „WiFi“ ir „WiMax“ bevielio ryšio technologijos.
Jau plačiai paplitę „WiFi“ tinklai leidžia sudaryti sparčias ryšio linijas iki 100 metrų atstumu nuo ryšio stotelės. „WiMax“ ryšio technologija atveria dar didesnes galimybes, nes ryšio atstumas padidėja iki dešimčių kilometrų eilės, o sparta iki 70 Mbps. Kitaip, nei „WiFi“, „WiMax“ tinklas gali lengvai padengti visą miestą ar rajoną.
„Intel“ taip pat sparčiai pereina prie 45 nm technologijų, kurios pakeis esamą 65 nm silicio lustų technologinį procesą. Naujos kartos procesoriai rinkoje turėtų pasirodyti lapkričio 12 dieną. IDF konferencijos metu „Intel“ taip pat pristatė eksperimentinius 32 nm technologijos lustus. Esant tokiam detalių tankiui apie 4 mln. tranzistorių sutilptų į sakinio gale esantį tašką. Kita vertus, pačios „Intel“ kompanijos įkūrėjas Gordonas Moore'as konferencijoje teigė, kad per ateinančią dešimtį metų spartus technikos tobulėjimas gali baigtis. Anot jo, „Intel“ ir kiti puslaidininkių technikos gamintojai greičiausiai susidurs su kokia nors fundamentalia riba, neleisiančia sudaryti daugiau tranzistorių viename ploto vienete.
„Intel Menlow“ platformos įrenginiai turėtų naudoti iki 10 kartų mažiau elektros energijos, nei pirmieji ultramobilūs asmeniniai kompiuteriai, pasirodę rinkoje. Vėliau turėtų pasirodyti dar taupesnės „Moorestown“ šeimos procesoriai, galintys eksponentiškai sumažinti energijos sąnaudas tuščiosios eigos režimu.
Tiesa, sparčiai „Intel“ plėtrai į naujas rinkas gali kliudyti neseniai priimtas ES teismo sprendimas, kuriuo „Microsoft“ kompanija buvo pripažinta piknaudžiavusi monopolisto padėtimi. Toks ES teismo sprendimas rodo, kad ES yra ryžtingai nusiteikusi kontroliuoti didžiąją dalį rinkos užėmusių kompanijų veiklą ir užtikrinti, kad jos sąžiningai konkuruotų su smulkesniais rinkos dalyviais. Europos Sąjungoje ir kitose šalyse panašių kaltinimų yra sulaukusi ir „Intel“ kompanija, kuri aršiai konkuruoja su AMD.