Ilgai lauktas sprendimas – vienas svarbiausių ES prekybos istorijoje – ne tik privers Amerikos programinės įrangos milžinę permąstyti verslo strategiją, bet ir žada Europai daugiau antimonopolinių mūšių. Tikėtina, kad technologijų rinkos lyderiai taps atsargesni.
„Sprendimas mane labai nustebino, - sako Briuselyje įsikūrusios „Morrison and Foerster“ teisininkas Rony Gerritsas, besispecializuojantis Europos antimonopoliniuose įstatymuose. – Jis labai paveiks viso pasaulio antimonopolinę teisę ir turės įtakos technologijų kompanijoms“.
Byla prasidėjo 1998 metais, kai eilinis Europos Komisijos patikrinimas „Microsoft“ kompanijoje virto milžinišku konfliktu, į kurį įsitraukė daug „Microsoft“ konkurentų, teisininkų komandų ir viso pasaulio politikų. „Microsoft“ buvo pateikti kaltinimai piktnaudžiavimu savo vyraujančia padėtimi rinkoje dviem frontais.
Pirma, kad į savo operacinės sistemos „Windows“ paketą įtraukė multimedijos grotuvą ir šitaip užkirto kelią konkurentams, kurie neturi tokios palankios prieigos prie vartotojų kompiuterių. Antras ir daug svarbesnis „Microsoft“ pateiktas kaltinimas buvo tas, jog ji savo konkurentams nepateikė labai svarbios informacijos apie „Windows“, kuri būtų leidusi prijungti savo serverius prie kompiuterių, kuriuose veikia „Microsoft“ programinė įranga.
2004 metų kovą Europos Komisija kompaniją pripažino kalta dėl abiejų kaltinimų ir nubaudė 684 mln. JAV dolerių bauda. „Microsoft“ iškart pateikė apeliaciją, teigdama, jog toks sprendimas ją verčia konkurentams pateikti autorinių įstatymų saugomą techninę informaciją. Taigi programinės įrangos milžinė atsisakė paklusti sankcijoms, reikalaujančioms dalį informacijos pateikti atvirajai rinkai. (Už tai kompanijai jau prisikaupė 338 milijonai dolerių baudų).
Vis dėlto šį pirmadienį Europos teismas parėmė komisijos nutarimą, taigi „Microsoft“ teks atskleisti savo paslaptis ir sumokėti 80 proc. komisijos teismo išlaidų. Tai gerokai pakeis viso pasaulio programinės įrangos rinkos klimatą ir leis konkurentams savo operacines sistemas suderinti su „Windows“.
Nutarimą sveikinančiame pareiškime Europos konkurencijos komisarė Nelie Kroes sakė, kad tai „vartotojams suteiks daugiau laisvės programinės įrangos rinkoje“.
Didieji programinės įrangos gamintojai išties sprendimą įsidėmės. Skirtingų sistemų suderinamumas yra didelė problema, liečianti ne tik „Microsoft“, bet ir kitas didžiąsias pasaulio technologijų kompanijas. Pavyzdžiui, „Apple“ „iTunes“ internetoto svetainė garsėja tuo, kad veikia tik kartu su tos pačios kompanijos gaminamais „iPod“ grotuvais.
Sprendimas atsilieps ne tik programinės įrangos gamintojams. Jis aiškiai parodo, kad Europa daug griežčiau vertina monopolijos problemas nei JAV teismai, kuriuose 2002 metais virė panašus mūšis, po kurio „Microsoft“ liko beveik nenukentėjusi. Ypač tai paveiks besitęsiančius Europos Komisijos tyrimus tokiose stambiose kompanijose kaip „Intel“, „Rambus“ ir „Qualcomm“. Joms turėtų iškilti daug daugiau problemų, nei tikėtasi. Dar daugiau – tai gali paskatinti mažus stambių kompanijų konkurentus visose pramonės šakose skųstis ES institucijoms. „Europoje padaugės antimonopolinių bylų, - sako R.Gerritsas. – Svarstyklių rodyklė nuo JAV nukryps į Europą“.
Kai kurios į ateitį žvelgiančios kompanijos jau pradėjo vaikščioti ant pirštų galų aplink Europos Komisiją. „Google“, kuriai iškilo sunkumų nusprendus įsigyti internetinės reklamos kompaniją „Double Click“, rodo atviro bendradarbiavimo pavyzdį. Pavyzdžiui, birželį, kai ES komisija apkaltino „Google“ per ilgai saugant asmeninę informaciją apie savo klientus, kompanija kaip mat atvirame laiške prisižadėjo sumažinti savo „slapukų“ gyvavimo laiką nuo 30 metų iki vos 2.
„Microsoft“ jau gali būti vėlu. Nors tikimasi, kad kompanija pateiks apeliaciją Europos teisingumo teismui, taisyklės aiškiai sako, kad galima ginčyti tik nedidelę specifinę sprendimo detalę, o ne visą sprendimą. Vyriausiasis „Microsoft“ viceprezidentas Bradas Smithas jau skleidė atsistatydinimo nuotaikas, kai iškart po teismo sprendimo vykusioje spaudos konferencijoje žurnalistams sakė: „Mums labai svarbu paklusti Europos įstatymams. Jei tam reikės imtis dar kokių nors veiksmų, mes jų imsimės... Pastaruosius kelerius metus mes sunkiai dirbome spręsdami šias problemas“. Panašu, kad sunkus darbas dar nesibaigė.