Praėjusiais metais Malaizijos muzikos pramonė uždirbo apie 87 mln. ringitų (apie 62,5 mln. litų). Pasak Malaizijos įrašų pramonės asociacijos vadovo Tan Ngiap Foo, tai yra beveik dešimt kartų mažiau nei kasmetinės 200 mln. ringitų (apie 500 mln. litų) pajamos, gautos praėjusio amžiaus paskutiniame dešimtmetyje. Šie skaičiai atspindi vietinių ir užsienio atlikėjų įrašų pardavimus.
Pasak T. N. Foo, didžiausią pavojų muzikos pramonei kelia užsienio svetainės, nemokamai siūlančios atsisiųsti muzikos įrašus. Anot jo, dėl to dauguma Malaizijos gyventojų siunčiasi įrašus, užuot juos pirkę juos CD diskų pavidalu. Muzikos įrašų pramonės atstovai artimiausiu metu planuoja pateikti preliminarų svetainių sąrašą vyriausybės reguliatoriams. Dalis šių svetainių yra tokiose šalyse, kaip Kinija, Rusija, Pietų Korėja. T. N. Foo žodžiais, asociacija ketina išplėsti kovos su piratavimu veiksmus, nes iki šiol daugiausia dėmesio buvo skiriama neteisėtai prekybai neteisėtais CD diskais prekybos centruose ir įvairaus pobūdžio turgavietėse. „Associated Press“ teigimu, Ryšių ir daugialypių sistemų komisija, prižiūrinti Malaizijos telekomunikacijų pramonę, neatsakė į užklausą el. paštu.
Praėjusio amžiaus paskutiniame dešimtmetyje Malaizijos vyriausybė pažadėjo neriboti prieigos prie interneto, siekdama į šalį pritraukti užsienio kompanijų investicijas ir paspartinti IT pramonės vystymą šalyje. Iki šiol vyriausybė sąžiningai laikėsi šių pažadų ir buvo užblokavusi vos keletą neteisėtų investicijų svetainių. Vyriausybė buvo gavusi tūkstančių Malaizijos gyventojų, nukentėjusių nuo šių kompanijų aferų, skundus.
T. N. Foo pripažįsta, kad asociacijos prašymas gali būti kiek prieštaringas, tačiau, anot jo, vyriausybei būtina imtis priemonių. Pasak įrašų asociacijos vadovo, neteisėtas įrašų siuntimas yra akivaizdus autorių teisių pažeidimas. Jis taip pat užsiminė, kad muzikos pramonė rengia ir įstatymų pataisų siūlymus, kuriuos priėmus, būtų galima bausti neteisėtai muziką platinusius ar siuntusius vartotojus.
Muzikos įrašų asociacija atstovauja apie 100 įrašų kompanijų, įskaitant ir Malaizijoje veikiančius „EMI Group PLC“, „Sony BMG Music Entertainment“, „Universal Music Group“ bei „Warner Music Group“ padalinius.
Skelbdama apie patirtus nuostolius ir mažėjančias pajamas, muzikos pramonė bando įvairiausias kovos priemones. Pavyzdžiui, Švedijoje ir Australijoje autorių teisių gynimo atstovai pasiūlė pataisas, kurios interneto paslaugų teikėjus įpareigotų nutraukti paslaugų teikimą įrašus besisiunčiantiems vartotojams. O JAV įrašų pramonė siekia, kad interneto paslaugų tiekėjai blokuotų visą neteisėtą interneto turinį.
Tačiau garsiai skelbdama apie desperatiškos kovos su piratavimu priemones, muzikos pramonės atstovai kukliai nutyli, kad skaitmeninių muzikos įrašų pardavimai nuolat auga. Per pirmąjį šių metų pusmetį buvo nupirkta tris kartus daugiau muzikos įrašų, nei per atitinkamą praėjusių metų periodą. Muzikos įrašus pirkę klausytojai juos perka ir toliau. Tačiau muzikos magnatai negali susitaikyti su tuo, kad CD albumų laikai jau praėjo ir vartotojai nenori pirkti viso įrašų albumo. Jie nori įsigyti tik jiems patinkančius gerus kūrinius, o kaip taisyklė, tai yra vos 2-4 įrašai visame albume. Likę kūriniai dažnai yra tiesiog muzikinis balastas diskui užpildyti. Būtent todėl įrašų pramonė taip piktinasi vienodų visiems įrašams „Apple iTunes“ kainų modeliu. Nes galėdami patogiai nusipirkti tik norimus įrašus vartotojai sumoka tik 4-6 JAV dolerius vietoje 12-15, o kartais ir 20 JAV dolerių.
Be to, garsiai kalbėdami apie neteisėtą muzikos įrašų siuntimąsi, autorių teisių gynimo atstovai nutyli tai, kad visai neseniai tokį įrašų siuntimąsi pripažino teisėtu ir nepažeidžiančiu įstatymu. Federalinis teismas pritarė „Napster“ kompanijos teisininkams ir nusprendė, kad nemokamai muzikos įrašius besisiuntę „Napster“ vartotojai nepažeidė įstatymų, nes jie negaudavo už šiuos įrašus pajamų. Kažkada įrašų kompanijų sužlugdyta „Napster“ kompanija dabar bando atsigriebti, pateikdama dirbtinio CD įrašų kainų kėlimo kaltinimus didžiosioms įrašų kompanijoms.
Autorių teisių gynimo atstovai nutyli ir kitus jiems nenaudingus faktus. Pavyzdžiui, šių metų vasarą atlikti tyrimai rodo, kad muzikos įrašais besidalinantys vartotojai nuperka daugiausia muzikos įrašų. Didžiojoje Britanijoje atliktos apklausos metu paaiškėjo, kad nuolat neteisėtus muzikos įrašus besisiunčiantys vartotojas vidutiniškai per mėnesį išleidžia 5,52 svarų sterlingų (apie 27 litus). Tuo tarpu kiti klausytojai tik 1,27 svarų sterlingų (apie 6,2 lito).