Anot muzikos įrašų kompanijų, J. Thommas internetui buvo pateikusi beveik 2000 muzikos įrašų, tačiau pati moteris tai neigia. Anot jos, ji nepadariusi nieko blogo ir teisėjai patys tuo galės įsitikinti. Užuot sumokėjusi muzikos kompanijų reikalaujamą sumą, J. Thomas nusprendė šiuos pinigus skirti savo advokatui ir įrodyti savo teisumą teisme. Pasak J. Thommas, ji atsisako būti bauginama.
„Sony BMG“ kovos su piratavimu ir teisinių ieškinių padalinio vadovė Jennifer Pariser šį teismą pavadino kova dėl išlikimo. Anot jos, „Sony BMG“ yra būtina kovoti su šia problema, nes nuo to priklauso kompanijos verslo ateitis. Pasak kaltinamosios advokato Briano Toderio, jiems teks paneigti muzikos kompanijų kaltinimus ir pateikti kitą šios istorijos scenarijų. Anot jo, nėra įrodymų, kad moteris ką nors platino.
Pastaraisiais metais muzikos pramonė patyrė nuosmukį ir dėl sumažėjusių muzikos įrašų pardavimo muzikos pramonė kaltina keitimosi rinkmenomis sistemas. Ji yra pateikusi tūkstančius kaltinimų piratavimu, tačiau teismas prieš J. Thomas yra pirmasis, nes dauguma internautų sutiko susitarti ir susimokėti keletą tūkstančių JAV dolerių. Manoma, kad šis teismas truks vos keletą dienų.
Įrašų kompanijos kaltina, kad 2005 metais J. Thomas „KaZaA“ keitimosi rinkmenomis tinklui be muzikos kompanijų sutikimo pateikė 1702 įrašus. Teisme muzikos kompanijos ketina įrodyti, kad J. Thomas platino konkrečius 25 įrašus ir taip pažeidė muzikos kompanijų autorių teises.
J. Thomas kompiuterio diskinis kaupiklis bus pagrindiniu įrodymu teisme. Anot moters, diskinį kaupiklį ji buvo pakeitusi po kažkokių problemų su kompiuteriu 2005 metais. Tačiau įrašų kompanijos teigia, kad moteris siekė nuslėpti neteisėto įrašų platinimo įkalčius.
Gamtos išteklių departamento padalinyje dirbančiai moteriai gresia daugiau nei 1,2 mln. JAV dolerių (apie 3 mln. litų) bauda, nes įrašų kompanijos už kiekvieną neteisėtai platintą įrašą siekia nuo 750 JAV dolerių (1875 litų) iki 30 tūkst. JAV dolerių (75 tūkst. litų) kompensacijos.
Pasak JAV muzikos įrašų asociacijos (RIAA), kuri nedalyvauja šiame teisme, įrašų kompanijos yra pateikusios kaltinimus neteisėtu įrašų platinimu daugiau nei 26 tūkst. asmenų. „Sony BMG“, „Warner Music“ ir dar keletas kitų įrašų kompanijų teigia, kad 2005 metų vasario 21 dieną internetinių tyrimų kompanijos „SafeNet Inc.“ specialistai aptiko 1702 įrašus, kuriuos pateikė „Kazaa“ tinklo vartotojas, priklausęs J. Thommas. Tarp šių įrašų buvo ir Švedijos metalo grupės „Opeth“, Vokietijos industrinės muzikos „VNV Nation“ ir Amerikos roko grupės „Chevelle“ įrašai.
Teismo dokumentuose teigiama, kad 'tereastarr@KaZaA' slapyvardžiu pasivadinęs vartotojas nemokamai platino šiuos muzikos įrašus ir kuo potencialiai galėjo atsisiųsti milijonai kitų „KaZaA“ tinklo vartotojų.
Teisėtai ir neteisėtai internetu platinami muzikos įrašai nusmukdė prekybą muzikiniais CD diskais. 2001 metais federalinio teismo teisėjas liepė uždaryti „Napster“ muzikos portalą, kurio serveriuose buvo pateikiami autorių teisėmis saugomų muzikos įrašų kūriniai. Tačiau užuot išsprendusios problemą, muzikos kompanijos tik pablogino situaciją.
„Napster“ autoriai bandė sukurti pirmąjį komercinį muzikos platinimo internetu tinklą ir pardavinėti muzikos įrašus. Tačiau nutraukus „Napster“ veiklą, šio portalo vietą greitai užėmė kiti keitimosi rinkmenomis tinklai, kuriuose muzikos įrašai buvo platinami iš daugelio serverių bei pačių tinklo vartotojų kompiuterių. To pasėkoje, milijonai, jei ne milijardai muzikos įrašų kopijų buvo išplatinti nemokamai, o ne įsigyti teisėtu būdu.
Tačiau išsišokėliai muzikos platintojai neketina pasiduoti ir vėl bando sukurti naujus teisėto muzikos įrašų platinimo portalus, labiau atitinkančius dabartinių muzikos klausytojų poreikius, nei įprastinių CD parduotuvės. Muzikos įrašų kompanijos atrodo pradeda suvokti savo klaidas ir yra labiau linkusios derėtis dėl liberalesnių muzikos platinimo galimybių. Tačiau joms vis dar sunku susitaikyti su ta mintimi, kad visų prekyba pilnais įrašų albumais ir didžiulės iš to gaunamos pajamos jau praeityje.