„Skype“: tiesiog kitokia komunikacija

Jis mano, kad po kokių trejų metų e. paštas bus jau pasenusi technologija. „Nesakau, kad e. paštą būtinai pakeis „Skype“, tai gali būti ir kokia nors kita į „Skype“ panaši programa“, – teigia Noseda.

Tokios prognozės skamba visai įtikinamai turint omenyje, kad rinkmenos vis didėja, tad kartais norint skubiai perduoti kokią nors informaciją (tarkime, kelias didelės raiškos (angl. high definition) nuotraukas ar vaizdo įrašus) tenka rinktis ne e. paštą, o kitus būdus.

Be to, didelės ir mažesnės informacinių technologijų kompanijos bei strateginiai konsultantai prognozuoja visa apimantį naudojimąsi kompiuteriu. Tai reiškia, kad visa aplink mus esanti erdvė bus sujungta į bendrą sistemą, o mes patys būsime visada pasiekiami – visada prisijungę, visada online.

Tiesa, tokiai sistemai sukurti gali prireikti ir prireiks daugiau negu trejų metų – įvairiais skaičiavimais, mažų mažiausiai penkiolikos. Juk reikia turėti omenyje, kad nors kai kurie skaičiai džiugina informacinių technologijų bendroves (pavyzdžiui, per kiek daugiau negu ketverius metus nuo tada, kai 2003 metų rugpjūtį buvo pristatyta pirmoji „Skype“ bandomoji versija, ši programa parsisiųsta daugiau negu 500 milijonų kartų, dabar ja naudojasi per 220 milijonų registruotų vartotojų visame pasaulyje), tačiau yra ir liūdinančių – vis dar palyginti didelė dalis žmonių niekada gyvenime nebuvo įsigiję jokio kompiuterio ir artimiausiu metu neketina to daryti.

Kad bendravimas susirašinėjant (angl. chat) ir nemokami „Skype“ pokalbiai sėkmingai pakeičia e. paštą, žiniasklaidai kiek daugiau nei prieš metus sakė ir kompanijos „Skype“ Talino biuro vadovas Stenas Tamkivis. Vos pradėjęs dirbti „Skype“ jis pastebėjo, kad per dieną gauna bent aštuonis kartus mažiau e. laiškų negu dirbdamas ankstesnėse darbovietėse.

„Skype“ inžinerijos vadovas Ottas Kaukveris teigia, kad ši programa yra tarsi atskiras virtualus pasaulis, kuriame bendrauja anksčiau to negalėję daryti žmonės.

„Netgi įrašas nuotaikos laukelyje (angl. mood message) šalia jūsų vardo yra tam tikra savęs išraiška, nes joje dažnai sakoma tai, kuo jūs tuo metu gyvenate. Būtent jis dažnai ir tampa pokalbio pradžia“, – sako Kaukveris.

„Skype“ tampa įvairiapusio bendravimo įrankiu ir daugiau nebėra vien tik nemokami skambučiai“, – tokiu tekstu į susitikimą „Pokalbių ateitis“ žurnalistus kvietė kompanijos atstovai.

Tie, kurių kompiuteriuose ar mobiliuosiuose prietaisuose „Skype“ įjungtas kone visą parą, iškart supras, kas turima omenyje. „Skype“ bendraujama raštu (chat), balsu (skambučiai), vaizdu (vaizdo telefonija), naudojantis šia programa siunčiami tekstiniai, garsiniai, vaizdiniai failai, dalijamasi nuorodomis ir t. t. Ir tik tuomet, kai asmuo, kuriam norime perduoti žinią, neprisijungęs, atveriame e. pašto langą. Jeigu (!) prieš tai nepaskambiname ar neparašome SMS. Nes vis daugiau internetinėje erdvėje bendraujantys vartotojai nori reikštis ir perduoti informaciją ar žinią greitai, tuojau pat. Kartais praėjus vos pusvalandžiui ar kelioms valandoms žinia nebetenka prasmės, net jeigu ji ir pasiekė į e. pašto dėžutę.

Kompanijos „Swisscom Innovations“, atliekančios stebėseną, kaip kinta naudojimasis informacinėmis ir komunikacijos technologijomis Šveicarijoje, klientų stebėsenos vadovė (angl. the head of the Customer Observatory) Stefana Broadbent sako, kad prie e. pašto „nykimo“ prisideda ir tai, kad jauni žmonės, dažnai vadinami tiesiog jaunais miestiečiais (angl. young urbans), nuolat šokinėja nuo vienos užduoties prie kitos ir vienu metu daro daug darbų, tai išduoda daugybė vienu metu atidarytų langų jų kompiuterių ekranuose.

„Vartotojai labai aiškiai atskiria komunikacijos kanalus, pavyzdžiui, trumpąsias SMS žinutes nuo pokalbių (chat) ar skambučių ir panašiai. Tačiau nėra taip, kad kuris nors vienas kanalas visiškai pakeistų kitą: vartotojai labai gerai žino, kada geriausia rašyti SMS, o kada geriau e. laišką, kada skambinti. Pagal tai ir renkasi bendravimo priemones“, – teigia Broadbent.

Pasak jos, e. paštas jaunajai kartai atrodo kaip seniena – „čia tiems, kuriems jau per 30 metų“. Jie mieliau renkasi kitas priemones – pokalbius (chat), SMS žinutes. „O suaugusieji jaunosios kartos mėgstamas bendravimo priemones naudoja rečiau arba jas naudodami nejaučia tokio malonumo“, – aiškina kompanijos „Swisscom Innovations“ klientų stebėsenos vadovė.

Be to, kartais darbu tampa ir e. pašto dėžutės tvarkymas, pasenusių ar nereikalingų e. laiškų trynimas ir panašiai. Tikriausiai ne vienas sutiks, kad jo e. pašto dėžutėse (nes paprastai jų yra bent dvi – darbo ir asmeninė) yra susikaupę nuo kelių iki keliolikos ar net keliasdešimties neperskaitytų ir neatsakytų e. laiškų. Taigi atsiranda papildomo darbo – nuspręsti, į kuriuos iš gautų e. laiškų atsakyti, kuriuos ištrinti ir t. t. Kad tokio „darbo“ nebūtų, reikia kitokios – naujos kartos – technologijos.

Tačiau vienas iš „Skype“ įkūrėjų, to paties pavadinimo kompanijos vadovas ir bendrasavininkis Niklas Zennstromas sako, kad nuspėti, kas mūsų laukia ateityje, nėra paprasta. „Viena telekomunikacijų bendrovė tvirtino, kad XX amžiaus pabaigoje daugybė žmonių turės mobiliuosius telefonus, ir aš tuomet šia prognoze netikėjau. Kita vertus, jokie analitikai nenuspėjo tokių dabar itin populiarių tinklalapių kaip „You Tube“ ar „Flickr“ atsiradimo“, – teigia Zennstromas.

Jis įsitikinęs, kad, kaip ir prognozuoja daugelis informacinių technologijų kompanijų, žmonės bus vis labiau pasiekiami, nes visada bus prisijungę (online). „Ir tokios – visada pasiekiamos, visada prieinamos – taps visos komunikacijos“, – mano „Skype“ vadovas.

Jis tiki, kad ateityje daug dalykų bus susiję būtent su komunikacija. Ir tai visai nereiškia, kad sėdėsime prie kompiuterio ar tris kartus per dieną kam nors paskambinsime. Bendrauti galima ir kitaip – neištariant nė žodžio, ta linkme dabar ir juda „Skype“. Ši programa leidžia parodyti, kad esi užsiėmęs (būsena „Netrukdyti“), kaip dabar atrodai (nuotrauka), nuotaikos laukelyje galima įrašyti, kaip dabar jautiesi ar ką veiki – miegi, keliauji, esi Taline ir čia dabar lyja. „Tai tikrai sustiprina mūsų bendravimą“, – įsitikinęs „Skype“ vadovas.

Tačiau jis nemano, kad vieni ryšio tinklai pakeis kitus. „Mobiliojo ryšio operatoriai taip pat pradėjo dirbti su bevielio tinklo „Wi-Fi“ ir „WiMax“ technologijomis. Ir nors tarptautiniai skambučiai vis dar yra palyginti brangūs, nemanau, kad „Skype“ galėtų nužudyti GSM tinklą – mes esame per daug skirtingi, turime kitokių privalumų. Bet mes nenorime būti žinomi vien tik kaip nemokamų ar pigių skambučių kompanija. Mes tiesiog esame kitokios komunikacijos kompanija“, – teigia Zennstromas.

Prieš dvejus metus, 2005-ųjų rugsėjį, „Skype“ už 2,6 mlrd. USD įsigijo Amerikos interneto aukcionas „eBay“. Nuo tada nemokamus pokalbius internete siūlanti kompanija tapo pastebimai labiau siekianti pelno.

„Skype“ pajamas sudaro mokesčiai už papildomas programos funkcijas – tokias kaip skambučiai į fiksuoto ir mobiliojo ryšio telefonus, skambučių iš šių tinklų priėmimas, balso paštas, skambučių peradresavimas bei programų individualizavimas papildomomis melodijomis ar iliustracijomis.

Ar „Skype“ atsiras reklamų? Zennstromas sako, kad ne, nes bijoma, jog toks kompanijos žingsnis nepatiktų vartotojams.

„Skype“ vadovas mano, jog vartotojus jiems labiausiai pavyksta išlaikyti kaip tik dėl to, kad pagrindinės programos funkcijos, o ir pati programa yra nemokama. Jeigu mokamos paslaugos būtų pradėtos siūlyti per daug aktyviai, kompanija rizikuotų prarasti dalį vartotojų.

„Stengiamės, kad apie mokamas paslaugas vartotojai sužinotų per daug nestumiami. Be to, jeigu pasitrauktumėte iš „Skype“ bendruomenės, kai kurie jūsų draugai, pažįstami ar kolegos paprasčiausiai nebegalėtų su jumis komunikuoti. Tinklo efektas labai stiprus“, – vartotojų prisirišimo priežastį nurodo kompanijos „Skype“ vadovas.

Nemokamai bendrauti leidžiančią programą „Skype“ sukūrė švedas Niklas Zennstromas ir danas Janus Friisas. Abu juos prieš sukuriant „Skype“ išgarsino programinė įranga „KaZaA“, išpopuliarėjusi kaip muzikos rinkmenų keitimosi programa. Žinoma, tuo nebuvo patenkintos didžiosios muzikos įrašų kompanijos ir ėmėsi baudžiamojo programos kūrėjų persekiojimo. 2002 metais „KaZaA“ teisės buvo parduotos bendrovei „Sharman Networks“.

Prie švedo ir dano kuriant „Skype“ prisidėjo ir keturi estai – Toivo Annusas, Ahtis Heinla, Priitas Kasesalu ir Jaanas Tallinnas.

Heinla ir Tallinnas taip pat dalyvavo susitikime „Pokalbių ateitis“ ir buvo pristatyti kaip „žmonės, kurių kiti dažnai nemato“, nors su „Skype“ programa jie dirba nuo pat pradžių, kai šis projektas buvo nežinomas, iki dabar – kai programa naudojasi per 220 milijonų žmonių.

Juokdamasis Heinla sako, kad iš pradžių netikėjo „Skype“ sėkme ir nemanė, kad ši programa sulauks tokio populiarumo, „nes žmonės neturi kompiuterių ir mikrofonų“. O Tallinnas įsitikinęs, kad technologijos populiarumą lemia aplinka.

Abu programuotojai „Skype“ dirba ir dabar, bet į klausimą, ar dabar kuria dar vieną revoliucingą projektą, neatsakė.

Programa „Skype“ visame pasaulyje nepaprastai greitai išpopuliarėjo dėl to, kad suteikė vartotojams įvairesnių interneto naudojimo galimybių. Viena iš populiariausių ir žinomiausių šios programos funkcijų – nemokami skambučiai internetu.

Kompanija „Skype“ garsėja ir tuo, kad jos darbuotojų nevaržo aprangos reikalavimai ar itin griežtos elgesio taisyklės. Pavyzdžiui, darbas Talino biure oficialiai prasideda 9 valandą ir baigiasi 18 valandą, bet tris mėnesius ten tinklalapių vykdomosios dalies programuotoju (angl. web backend developer) dirbantis lietuvis Mantas Indrašius pasakoja, kad prie durų niekas nestovi ir netikrina, kada darbuotojai ateina ar kada išeina iš biuro. Svarbiausia, kad būtų atlikti jiems pavesti darbai.

Laisvumas buvo justi ir per visą susitikimą „Pokalbių ateitis“ – vieninteliai kostiumus vilkėję žmonės ten buvo vienas iš „Skype“ kūrėjų Zennstromas, keli „Skype“ darbuotojai, kompanijos „Nokia“ atstovas ir keli žurnalistai.

Sukūrus programą „Skype“ kompanijos biurai atidaryti Taline (Estijos sostinėje įsikūręs didžiausios jos biuras) ir Stokholme. Vėliau biuras iš Stokholmo perkeltas į Londoną – šiame mieste dirba kompanijos vadovai, rinkodaros ir komercinės veiklos skyriai. Dar vienas „Skype“ biuras pernai atidarytas Estijos mieste Tartu. Kompanijos vadovybė dirba Liuksemburge.

„Skype“ biuras Taline dar vadinamas kompanijos technologijų centru, nes jame atliekami visi techniniai darbai, vykdomi tyrimai, dirba saugos ir produkto vadybos specialistai, dizaineriai.

Kitose šalyse ir miestuose biurų kompanija neatidaro dėl to, kad nemato prasmės tą daryti. „Skype“ susijęs su internetu, todėl mums nereikia daug kontorų, galime dirbti bet kur ir bet kada. Stengiamės produktus lokalizuoti neįkurdami biurų“, – aiškina kompanijos vadovas Zennstromas.

„Skype“ išsiskiria ir kaip itin įvairiatautė bendrovė: joje dirba žmonės iš daugelio šalių – Ispanijos, Italijos, Japonijos, Latvijos, Lietuvos, Portugalijos, Prancūzijos, Rusijos, Suomijos, Švedijos ir kitų.

Kompanijoje šiuo metu dirba apie 500 darbuotojų, jų amžiaus vidurkis – 28 metai. „Tai labai jauna kompanija, dažnai darbas „Skype“ darbuotojams būna pirmasis. Mūsų darbuotojai turi būti sumanūs ir trokšti visą laiką mokytis – neužtenka tų žinių, su kuriomis jie ateina dirbti“, – sako „Skype“ inžinerijos vadovas Ottas Kaukveris.

Įvairių tautybių ir programos vartotojai: „Skype“ išversta į 28 kalbas, ji turi per 220 milijonų vartotojų, jų yra beveik kiekvienoje pasaulio šalyje.

Kad būtų galima naudotis programa „Skype“ ir įvairiomis jos funkcijomis, reikia turėti kompiuterį, interneto ryšį, ausines su mikrofonu arba USB telefoną. Programą nemokamai galima parsisiųsti iš tinklalapio www.skype.com. Ją įdiegus reikia užsiregistruoti kaip naujam vartotojui.

Naudojantis „Skype“ galima paskambinti į bet kurią pasaulio šalį. Skambučiai tarp dviejų kompiuterių naudojant interneto ryšį nemokami, o iš kompiuterio skambinant į fiksuotojo arba mobiliojo ryšio telefoną (paslauga vadinama „SkypeOut“) mokama už kiekvieną pokalbio minutę.

Mokamos ir „SkypeIn“ (telefono numeris įeinantiems skambučiams) bei „Voicemail“ (balso paštas) paslaugos. Už pokalbius galima atsiskaityti kreditine kortele ir per internetines mokėjimo sistemas.

„Skype“ siūlo ir vaizdo telefoniją – tereikia internetinės kameros. Be to, vienu metu gali kalbėtis ir daugiau negu du programos vartotojai (konferenciniai pokalbiai ir skambučiai).

2006 metų paskutinio ketvirčio duomenimis, skambučiai iš „Skype“ į „Skype“ sudarė 7,6 mlrd. minučių – kiekvienam registruotam vartotojui vidutiniškai teko beveik po 45 minutes pokalbio laiko.

Kompanijos „Skype“ atstovai pažymi, kad ši programa nėra tradicinio telefono pakaitalas ir negali būti naudojama pagalbos skambučiams.

Kai kurios programos „Skype“ funkcijos:

* vaizdo telefonija ir galimybė išsaugoti vaizdo įrašą;

* konferenciniai pokalbiai (angl. multi-chat) ir skambučiai (jeigu esate įtraukti į konferencinį pokalbį, net ir nebūdami prisijungę (online), vėliau matysite, apie ką kalbėjosi jūsų draugai ar kolegos);

* galimybė redaguoti arba visai pašalinti parašytas žinutes;

* galimybė dalytis rinkmenomis – siųsti ir gauti bet kokio formato failus;

* galimybė siųsti pinigų;

* „SkypeFind“ (ši „Skype“ funkcija lyginama su telefonų knygų ar žinynų geltonaisiais puslapiais, ji padeda rasti reikiamas vietas, šalis, teritorijas, pardavimų vadybininkai ja gali naudotis ieškodami klientų ir panašiai. „SkypeFind“ gidą kuria patys programos „Skype“ vartotojai, jis leidžia vertinti, rašyti atsiliepimus ir matyti kitų vartotojų vertinimus, rekomendacijas ir komentarus apie bet kurioje pasaulio dalyje esančių įmonių teikiamas paslaugas. Nuo šios paslaugos bandomosios versijos pristatymo per tris savaites „SkypeFind“ sąraše atsirado apie 4 500 įrašų iš 124 šalių, o iki šių metų pabaigos šis sąrašas turėtų išsiplėsti iki daugiau nei 1 milijono įrašų. Reklaminiai įrašai „SkypeFind“ sąraše šiuo metu neleidžiami);

* „Skype Prime“ (suteikianti galimybę žmonėms ir smulkiajam verslui siūlyti bei parduoti savo patarimus ir žinias visai „Skype“ bendruomenei. Virtualiame „Skype Prime“ telkiasi tam tikromis žiniomis pasiruošę dalytis „Skype“ vartotojai ir tie, kuriems tų žinių reikia bei kurie gali už jas mokėti. Patarimų per „Skype Prime“ kainą nustato patys vartotojai, pasirinkdami minutės arba vienkartinį mokestį už savo konsultacijas. Atsiskaitymai už jas atliekami naudojantis „PayPal“ sistema, 30% šios sumos tenka kompanijai „Skype“);

* „Skype Extra“ (ši programų grupė pristatyta pernai gruodį ir nuo to laiko buvo parsisiųsta daugiau negu 24 milijonus kartų. Tai įvairios pramogos, žaidimai ir programos, kurias vienu metu kartu gali naudoti keli „Skype“ vartotojai, pavyzdžiui, kartu žaisti žaidimus arba dirbti).

Programa „Skype“ naujomis funkcijomis pildoma nuolat. Tie, kurie prisimena pirmąjį šios programos versiją, sutiks, kad ji gerokai skiriasi nuo naujausios.

„Versus“ jau rašė (2006 m. spalis, Nr. 2), kad įvairių kompanijų atstovai vis dažniau naudojasi „Skype“ bendraudami su kitose šalyse dirbančiais kolegomis, o savo vizitinėse kortelėse šalia telefonų numerių ir e. pašto adreso įrašo ir „Skype“ vardą.

Kompanijos „Skype“ duomenimis, trečdalis visų programos vartotojų, o tai yra daugiau negu 73 300 milijonų iš daugiau kaip 220 milijonų registruotų vartotojų, „Skype“ naudoja darbo reikalams tvarkyti. Kodėl?

Kompanijos „Skype“ telekomunikacijų verslo plėtros vadovas Enrico Noseda sako, kad apklausos rodo, jog šią programą darbo reikalams tvarkyti įmonės renkasi dėl to, kad sutaupo pinigų (tai nurodė 95% apklaustųjų), padidėja produktyvumas (80%) ir pagerėja bendravimas su klientais (62%) bei kolegomis (76%).

Specialiai verslui „Skype“ sukūrė šios programos versiją, kurią nemokamai galima atsisiųsti iš tinklalapio www.skype.biz arba specialų verslo paketą, kurį galima įsigyti internetinėje „Skype“ parduotuvėje www.skype.com/shop.

„Skype“ verslo versija kiek skiriasi nuo įprastos programos versijos, pavyzdžiui, tuo, kad ją galima iš karto įdiegti keliuose į tinklą sujungtuose kompiuteriuose.

Nosedos teigimu, vis labiau populiarėja ir „Skype“ versija nešiojamiesiems prietaisams – mobiliesiems ir sumaniesiems telefonams, delninukams.

Praėjusių metų spalio 31 dienos duomenimis, specialią „Skype“ versiją, skirtą daugiafunkciniams telefonams ir delniniams kompiuteriams, buvo parsisiuntę 5 milijonai vartotojų. Ši „Skype“ versija leidžia naudotis programa be kompiuterio.

Mobiliems įrenginiams skirta „Skype“ versija turi visas pagrindines skambinimo funkcijas – nemokamus „Skype“ pokalbius, „SkypeOut“ ir „SkypeIn“ paslaugas, balso paštą ir galimybę peradresuoti skambučius.

Kai kurie mobilieji prietaisai jau parduodami su iš anksto įdiegta „Skype“ programa.

Su kompanija nuolat bendradarbiauja ir įvairių kitų verslų bei paslaugų atstovai – vaizdo ir garso prietaisų, mobiliųjų įrenginių ir kt. Toks bendradarbiavimas naudingas abiem pusėms: ant kokio nors prietaiso esantis „Skype“ logotipas gamintojams padeda jų daugiau parduoti, o „Skype“ suinteresuota tuo, kad programa būtų galima naudotis ir neturint kompiuterio.

Kai kurie „Versus“ kalbinti pašnekovai pripažįsta, kad jiems tenka keisti iki tol turėtus „Skype“ vardus – „jie pernelyg familiarūs“, nes buvo pasirinkti negalvojant apie tai, kad ši programa bus naudojama darbo reikalams tvarkyti. Dalis jų pripažįsta, kad dabar sutiktų sumokėti ir tam tikrą mokestį, kad galėtų „Skype“ vartotojo vardą pasikeisti neprarasdami senojoje paskyroje (angl. account) esančių kontaktų. Tačiau kompanijos „Skype“ atstovai sako, kad kol kas tai neįmanoma techniškai.

Duncanas Lambas, vadovaujantis „Skype“ programos dizaino komandai, teigia, kad žmonės turi daug veidų, todėl kartais tuos besikeičiančius veidus viename „Skype“ lange mato ir šeima, ir draugai, su kuriais einama išlenkti bokalo alaus, ir klientai ar verslo partneriai. Lambas mano, kad viskas, ką tik galima programoje suasmeninti – įrašas nuotaikos laukelyje ar į ją įkeltas filmukas, pasirinktas paveikslėlis ir pan. – mus reprezentuoja.

Tačiau vartotojai patys rado šiokią tokią išeitį iš susidariusios padėties: jie turi kelias programos paskyras ir viena naudojasi darbe, kita – namie ar laisvalaikiu. Puikus būdas nesumaišyti darbo ir asmeninių kontaktų. Tiesa, jis primena vaizdo klipuose matytą siužetą apie solidžios kompanijos administratorę, kuri grįžusi namo išsineria iš ankšto kostiumėlio, nusispiria aukštakulnius ir provokuojami apsirengusi eina šokti į naktinį klubą ar maukti viskio į barą. Tad „Skype“, visai kaip ir gyvenime, iš tiesų galima turėti kelis veidus.

Šiemet vasarį telekomunikacijų UAB „Bitė Lietuva“, pristačiusi paslaugą „Skambučiai į internetą“, klientams mobiliuoju telefonu pasiūlė skambinti „Skype“, o nuo gegužės – ir MSN bei „Google Talk“ interneto programų vartotojams. Bendrovės atstovai mano, kad ši originali naujovė atveria klientams naujų komunikacijos galimybių ir ketina didinti panašių paslaugų įvairovę ir ateityje.

Pasak bendrovės „Bitė Lietuva“ verslo produktų vystymo vadovo Algio Akstino, paslauga „Skambučiai į internetą“ atvėrė papildomą nišą rinkoje. „Pagrindinis mobiliojo ryšio privalumas yra mobilumas ir papildomų paslaugų įvairovė. Savo klientams siekiame suteikti vis daugiau naudingų galimybių bendrauti, todėl į tokias paslaugas kaip ši žiūrime ne kaip į naujovę, konkuruojančią su įprastu mobiliuoju ryšiu, bet kaip į naują galimybę mobiliojo ryšio rinkoje“, – sako Akstinas.

Ateityje planuojama paslaugą išplėsti ir vaizdo skambučių į interneto programas galimybe.

Mintis sujungti dvi skirtingas komunikacijos platformas – interneto pokalbių programas ir įprastą mobilųjį ryšį – kilo „Bitės“ produktų vystymo specialistams. „Nors iki tol neteko girdėti, kad koks nors užsienio šalių operatorius būtų pasiūlęs tokią paslaugą, šią idėją įgyvendinome palyginti lengvai – vos per keletą mėnesių, pasitelkę vidinius išteklius ir partnerius“, – apie paslaugą „Skambučiai į internetą“ pasakoja bendrovės „Bitė Lietuva“ verslo produktų vystymo vadovas Akstinas.

Originali naujovė netruko sulaukti ir klientų susidomėjimo. Šių metų rugpjūčio mėnesio duomenimis, nuo paslaugos pristatymo vasarį galimybę mobiliuoju telefonu skambinti į interneto pokalbių programas išbandė per 22 000 bendrovės klientų Lietuvoje ir Latvijoje. Interneto programų „Skype“, MSN ir „Google Talk“ vartotojams jie skambino daugiau kaip 47 700 kartų, o iš viso kalbėjo ilgiau negu 335 000 minučių.

„Bitės“ duomenimis, interneto skambučiais naudojasi beveik ketvirtadalis Lietuvos interneto vartotojų, 11 procentų šalies bendrovių naudojasi internetu skambučiams į užsienį, apie 40 procentų įmonių domisi interneto telefonijos galimybėmis. Be to, kai kurios bendrovės turi interneto komunikacijos programų naudojimo vidinę politiką, daliai jų „Skype“, MSN ar „Google Talk“ yra oficialios ryšio priemonės.

„Bitės“ pristatyta naujovė „Skambučiai į internetą“ Lietuvos ir Latvijos rinkose bendravimą mobiliuoju ryšiu su interneto vartotojais padarė prieinamą kiekvienam bendrovės klientui. Ši paslauga be jokių papildomų investicijų leidžia bendrauti su daugiau kaip 400 mln. interneto programų „Skype“, „Google Talk“ ir MSN vartotojų visame pasaulyje.

Paslauga gali naudotis visi „Bitės“ klientai ir „Labas“ vartotojai, turintys telefoną su trumpųjų žinučių funkcija, savo mobiliajame telefone jiems nereikia įdiegti „Skype“, MSN ar „Google Talk“ programų ar kitos specialios įrangos. Norėdami paskambinti minėtų programų vartotojui jie turi parašyti SMS žinutę ją pradėdami žodžiu „skype“, „msn“ arba „gtalk“, nurodyti vartotojo vardą (pavyzdžiui, tom22546, tom22546@hotmail.com, tom22546@gmail.com) ir išsiųsti ją numeriu 1512. Jeigu žmogus, kuriam norite skambinti, tuo metu prisijungęs, sujungiama automatiškai. Priešingu atveju „Bitės“ klientas informuojamas nemokama SMS.

WAP funkciją turinčių mobiliųjų telefonų savininkai gali pasinaudoti galimybe skambinti į internetą ir iš „Bitės plius“ WAP portalo. Jiems reikia surinkti adresą „call.biteplius.lt“ ir įvesti adresato vartotojo vardą. Interneto vartotojai turi būti neuždraudę priimti skambučių iš kitų interneto vartotojų, MSN vartotojas turi būti įsidiegęs ne ankstesnę kaip 8.1 programos versiją.

Pusvalandžio trukmės pokalbis su „Skype“, MSN ir „Google Talk“ programų vartotojais „Bitės“ klientams vasaros akcijos metu, iki rugsėjo 1 d., kainuoja 2 Lt. Šiems skambučiams netaikomi tarptautinių pokalbių tarifai, todėl tiek pat kainuoja skambinanti ir Lietuvoje, ir kitose šalyse esantiems žmonėms.

„Skype“ buvo parklupdyta

Rugpjūčio 16-ąją kompanija „Skype“ prisimins kaip dieną, žyminčią pirmąjį visus šios internetinės pokalbių programos vartotojus palietusį gedimą. Jis neleido daugelio šalių „Skype“ vartotojams prisijungti prie programos ir ja naudotis. Tai pirmasis toks sutrikimas nuo 2003 metų rugpjūčio, kai buvo pristatyta pirmoji „Skype“ bandomoji versija. Kompanijos atstovų teigimu, tai buvo „peer-to-peer (P2P) tinklo problemos“.

„Dėl techninių problemų vartotojai negali prisijungti prie „Skype“ programos. Mes informuosime jus, kai tik problema bus išspręsta. Atsiprašome už nepatogumus“, – tokia žinia pasirodė kompanijos „Skype“ bloge gedimo dieną. Vėliau ji buvo papildyta įrašu, kad dėl problemos kalta programinė įranga. Prieš tai ši žinia buvo išplatinta Amerikos interneto aukciono „eBay“ tinklalapyje, kuriam „Skype“ priklauso nuo 2005-ųjų rugsėjo.

„Kadangi gedimas yra programinis, jis palietė visus vartotojus, nepriklausomai nuo jų buvimo vietos“, – konstatavo kompanijos atstovai. Jie rekomendavo palikti veikiančią „Skype“ programą ir laukti, kol problemos bus išspręstos – tuomet prie tinklo programa prisijungs automatiškai.

Neoficialiai skelbta, kad programos spraga pasinaudojo ir viso tinklo darbą sutrikdė įsilaužėliai. Šiemet balandį „Skype“ tinklu buvo išplatintas lietuvių sukurtas internetinis kirminas – iš pažįstamų „Skype“ abonentų vartotojai gaudavo žinutę apie viename tinklalapyje patalpintą Sandros nuotrauką. Patekęs į vartotojo kompiuterį šis programinis kenkėjas bandydavo pavogti internetinės bankininkystės ir kitus asmeninius duomenis.