Šešios didžiausios JAV įrašų kompanijos į teismą padavė 30 metų amžiaus Jammie Thomas, kaltindami ją neteisėtai internete pateikus 1702 muzikos kūrinius ir taip pažeidus jų autorių teises. Įrašų kompanijos teigia šiuos įrašus aptikusios „KaZaA“ keitimosi rinkmenomis tinkle ir susiejusios šias rinkmenas su J. Thomas tapatybe. J. Thomas byla yra pirmoji iš maždaug 26 tūkst. muzikos pramonės ieškinių, pasiekusių federalinį civilinį teismą. Ši moteris atkakliai neigė savo kaltę, tuo tarpu kiti vartotojai dažniausiai greitai sutikdavo susitarti su muzikos kompanijomis ir sumokėti tūkstančius JAV dolerių siekiančias kompensacijas.
Prieš demonstruojant CD įrašų kopijavimą, muzikos įrašų kompanijoms atstovaujantis ekspertas Doug Jacobsonas teismui paliudijo, kad muzikos įrašai J. Thomas diskiniame kaupiklyje buvo sukurti taip greitai, kad tai leido įtarti piratavimą. Kai kurių kūrinių sukūrimo laikas skyrėsi vos 15 sekundžių. Jis teigė, kad kopijuodama muzikos įrašus iš CD, J. Thomas negalėjo jų sukurti taip greitai. Be to, iš keitimosi rinkmenomis tinklų keleto MB apimties muzikos įrašą gana retai pavyksta atsisiųsti greičiau nei per keletą minučių.
Tačiau atmetus muzikos įrašų kompanijos teisininko Richardo Gabrieliaus protestą, teismo salėje savo kompiuteriu pavienius muzikos įrašus J. Thomas nukopijavo greičiau nei per 10 sekundžių. Laiką moteris matavo, pasitelkusi savo mobiliojo telefono sekundmatį. Tiesa, anot D. Jacobsono, šis palyginimas gali būti netinkamas, kad dabartinė „Windows Media Player“ programa skiriasi nuo to, kurią CD įrašų kopijavimui į kompiuterio diskinį kaupiklį galėjo 2005 metais naudoti J. Thomas. Kita vertus, failų sukūrimo data gali būti lengvai pakeista ir bet kokią norimą. Be to, priklausomai nuo programos darbo algoritmo, visi failai gali būti kuriami tuo pat metu, o jų turinys įrašomas vėliau.
2005 metų kovo mėnesį J. Thomas pakeitė kompiuterio diskinį kaupiklį. Anot moters, „Best Buy Co.“ specialistai patarė, kad disko keitimas padės išspręsti kompiuterio darbo problemas. Tačiau pasak įrašų kompanijų, gavusi grasinantį laišką iš muzikos įrašų kompanijų, J. Thomas greitai siekė paslėpti įkalčius. Tačiau teiginius dėl kompiuterio darbo sutrikimų patvirtino tuometinis jos draugas Kevinas Havemeieris, savo parodymuose teismui sakydamas, kad apie kompiuterio darbo problemas J. Thomas buvo užsiminusi dar prieš muzikos kompanijų ieškinį. Teismui jis taip pat teigė, niekada nematęs, kad J. Thomas siųstųsi muzikos įrašus internetu.
„Best Buy“ kompiuterių aptarnavimo „Geek Squad“ padalinio darbuotojas patvirtino, kad jie keitė J. Thomas kompiuterio diskinį kaupiklį, remiantis prailgintos garantijos įsipareigojimais. Tačiau kryžminės apklausos metu paaiškėjo, kad „Best Buy“ neturi tai patvirtinančių dokumentų.
Apklausiant muzikos įrašų kompanijų liudininkus, J. Thomas advokatas Brianas Toderis suabejojo, kad kompanijos gali įrodyti, kad būtent J. Thomas atsisiuntė tuos 1702 įrašus ir pateikė juos „KaZaA“ keitimosi rinkmenomis tinklo vartotojams. Tačiau pasitelkęs interneto adresų ataskaitas R. Gabrielius parodė datas ir adresus, kurie, pasak jo, parodo, kad moteris iš tiesų platino įrašus.
Dviejų vaikų motinai nepabūgus grasinimų ir nesutikus mokėti kompensacijos, „Sony BMG“, „Arista Records LLC“, „Interscope Records“, „UMG Recordings Inc.“, „Capitol Records Inc.“ ir „Warner Bros. Records Inc.“ nusprendė paduoti ją į teismą. Tiesa, grasinančius laiškus internautams siuntinėjanti JAV Muzikos įrašų pramonės asociacija (RIAA) šiame teisme nedalyvauja.
Jei teismas pripažins J. Thomas kaltę, jai gresia daugiau nei 1,2 mln. JAV dolerių (apie 3 mln. litų) ieškinys, nes kompanijos nori gauti nuo 750 iki 30 tūkst. JAV dolerių (1875 – 75 000 litų) kompensacijas už kiekvieną iš 1702 internetu platintų muzikos įrašų. Dauguma internautų, gavę muzikos kompanijų grasinančius laiškus nuspręsdavo nesiteisti ir tyliai sumokėti keleto tūkstančių JAV dolerių kompensacijas. Muzikos įrašų kompanijos nuolat skundžiasi mažėjančiomis pajamomis, tačiau skaitmeninių muzikos įrašų pardavimai nuolat auga. Šiemet jų parduota du kartus daugiau, nei pernai. Tačiau vartotojams labiau priimtina prekyba pavieniais muzikos įrašais neša mažiau pelno muzikos kompanijoms, nei prekyba CD diskais. Muzikos kompanijos yra nepatenkintos dabartinėmis sąlygomis ir norėtų įrašus parduoti gerokai brangiau, nei dabar jie yra parduodami muzikos įrašų portaluose.