Atvėrę radiohead.com svetainės internetinės parduotuvėse skiltį, vietoje kainos vartotojai išvys „IT'S UP TO YOU“ (tai spręsti jums) užrašą. Anot rinkos ekspertų, toks „Radiohead“ žingsnis, tai signalas muzikos pramonei, vis dar nesugebančiai apsiprasti su staiga išpopuliarėjusiais skaitmeniniais muzikos įrašais, imtis aktyvių veiksmų, kurie padėtų įsitvirtinti šioje rinkoje.
Anot „TAG Strategic“ muzikos konsultavimo kompanijoje dirbančio Tedo Coheno, skaitmeniniai muzikos įrašai atvėrė galimybę sukurti kažką naujo ir iškart tai pateikti klausytojams. Anot jo, nėra jokio reikalo sėdėti ir laukti nežinia ko tris ar keturis mėnesius.
Paprastai „Radiohead“ lygio grupė pasirašo sutartį su kokiu nors didžiuoju muzikos leidėju, kuris prieš išleisdamas naują albumą yra linkęs palūkėti keletą mėnesių. Per šį laiką rinkoje kyla šurmulys dėl naujojo grupės albumo, o muzikos kompanija gali suplanuoti naują koncertinį turą ir reklaminę kampaniją. Tačiau anot muzikos leidėjo Tony'io Bongiovio, muzikos versle dirbančio nuo praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio, greitas albumų išleidimas gali pakenkti muzikos verslui. Anot jo, tai skatina prekybą pavieniais įrašais, o ne pilnais muzikos albumais. Anot jo, dalis grupių net nesistengs dirbti, kurdami visą albumą, jei jie galės tučtuojau išleisti keletą gerų pavienių kūrinių.
Anot T. Bongiovio, išplitus pavienių kūrinių rinkai, sumažės muzikos kūrėjų ir platintojų pajamos ir dėl to bus išleidžiama mažiau grupių. Pasak patyrusio muzikos leidėjo, muzikos kompanijos likusios duoti pinigus tik toms grupėms, kurių sėkme neabejojama. „Radiohead“ turi šešių sėkmingų albumų, kurių paskutinis buvo išleistas 2003 metais, patirtį, tačiau tuo tikrai negali pasigirti naujos grupės ir greitas įrašų pateikimas joms gali būti nenaudingas. Anot „Gartner“ viceprezidento Mike'o McGuire'o, yra daugybė klausytojų, žinančių „Radiohead“ grupę ir laukiančių naujų jų kūrinių. Tačiau tokiais ištikimais klausytojais gali pasigirti toli gražu ne visos grupės.
Tačiau „Radiohead“ ne vienintelė muzikos grupė, likusi išnaudoti naująsias technologijas. Kanados roko grupė „Stars“ taip pat nusprendė paspartinti įrašų pateikimą klausytojams. Internete „In Our Bedroom After the War“ atsirado liepos 10 dieną, praėjus keturioms dienoms po albumo įrašymo. Tačiau CD diskai parduotuvių lentynas pasiekė tik rugsėjo 25 dieną. Anot grupės, iki pasirodant CD diskui, įrašai vis viena būtų pasklidę internete naujojo albumo reklaminės kampanijos metu.
Todėl jie tikisi, kad ištikimi klausytojai parems grupę, nusipirkdami išleistus CD diskus. Be to, grupės nariai tiki, kad toks staigus įrašų išplatinimas leis pasklisti žiniai apie grupę. Pasak grupės narių, šiuo metu beveik neliko ribos tarp klausytojų ir žiniasklaidos. Duodami interviu „Stars“ nariai paklausė, kuo iš esmės skiriasi tradicinė radijo stotis, nuo muzikos įrašą į „Last.fm“ portalo grojaraštį įtraukiančio internauto ar įkeliančio įrašus į savo „MySpace“ portalo puslapį?
T. Bongiovio teiginius neigia Brukline įsikūrę rokeriai „Bishop Allen“. Anot jų, greitas įrašų leidimas jiems buvo naudingas. Praėjusiais metais jie kas mėnesį įrašydavo keturių kūrinių minialbumus ir įrašus parduodavo internete kiekvieno mėnesio pabaigoje. Anot grupės gitaristo, klavišininko ir solisto Justino Rice'o, tai tampa beveik dialogu, nes atsiranda galimybė panaudoti tuo metu galvoje susikaupusias mintis ir jas išsyk pateikti savo klausytojams. Anot J. Rice'o, klausytojai girdi jų mintis be bereikalingo vėlinimo.
Apie būtinybę priimti skaitmeninius įrašus kalba ir Didžiosios Britanijos alternatyvaus roko grupė „The Charlatans“. Jie išvis atsisakė apmokestinti savo įrašus ir naująjį savo albumą nemokamai pateikė „XFM“ radijo stoties svetainėje. Tiesa, kol kas svetainėje pateikiamas tik vienas „You Cross My Path“ kūrinys, o visą albumą ketinama pateikti 2008 metais, kai jis bus visiškai baigtas įrašinėti. Anot „The Charlatans“ solisto, jis nori, kad muzika priklausytų klausytojams, autorių teisės muzikantams, o muzikos įrašų kompanijos nekliudytų muzikos plitimui.
Popmuzikos žvaigždė „Prince“ taip pat nusprendė pamaloninti savo klausytojus nemokama muzika, pateikdamas savo naująjį albumą kartu su vienu savaitgaliniu Didžiosios Britanijos dienraščio numeriu, tuo įsiutindamas daugelį muzikos pramonės atstovų. Anot jų, tai buvo skaudus spjūvis visai muzikos pramonei. Tiesa, yra ir nepritariančių muzikos platinimo naujovėms.Seras Eltonas Johnas yra įsitikinęs, kad vienintelis būdas muzikai išgelbėti yra uždaryti internetą. Britų popmuzikos superžvaigždė būgštauja, kad šiais laikais
muzikantams „tapo prieinama per daug technologijų“, kurios slopina
kūrybiškumą.
Tokie muzikantų išsišokimai akivaizdžiai rodo, kad muzikantai vis mažiau bijo nusipenėjusių muzikos kompanijų bosų. Ir šie pergalingi šūksniai turėtų labai neraminti keturias didžiausias muzikos įrašų kompanijas, kurioms tenka apie 80 proc. visų leidžiamų muzikos įrašų, nes tai gali reikšti mokamų muzikos įrašų pabaigos pradžią.
Kaip rašoma „Telegraph.co.uk“ svetainėje, Didžiosiojoje Britanijoje fizinių muzikos įrašų pardavimai nuolat mažėjo nuo pat 1997 metų ir jau 2005 metais skaitmeninių įrašų buvo parduota daugiau nei fizinių diskų. Tačiau paplitus prekybai pavieniais įrašais, naivu būtų tikėtis, kad prekybos muzikos įrašais apimtys pasieks 1997 metų lygį.
Anot dabartinio „The Crarlatans“ vadybininko, kuris vadovavo „Creation Records“ iš populiarino „Oasis“, tai akivaizdus senojo verslo modelio traukimasis iš rinkos. Bandymai kovoti su tokiomis iniciatyvomis, tai tas pats, kaip bandyti uždaryti arklidės duris, žirgui stojus piestu. Muzikos verslo ateitis priklauso nuo prekybos grupių atributika, pajamų iš koncertų bei kitų šaltinių. Nors EMI vis dar didžiausią pajamų dalį gauna iš prekybos CD diskais, tačiau beveik 27 proc. kompanijos pajamų sudaro licenciniai mokesčiai už muziką žaidimuose, mobiliuosiuose telefonuose, žaisliuose ar net ant džinsų išspausdintus dainų tekstus.
Tačiau anot Nepriklausomos muzikos asociaciją atstovaujančio Alisono Wenhamo, CD visiškai nedings ir ras kelią į muzikos mylėtojų lentynas. Tačiau jie greičiausiai taps prestižiniais muzikos kolekcionierių daiktais. Pavyzdžiui, ta pati „Radiohead“ siūlo ir fizinę naujojo albumo dėžutę, kurioje klausytojas ras albumo CD diską, dvi vinilines plokšteles bei papildomą CD diską, kuriame yra dainų tekstai bei papildomi įrašai. Toks rinkinys ištikimam muzikos klausytojui kainuos 40 svarų sterlingų (apie 198 litus).