Kompiuterių kenkėjai keičia darbo stilių

"Vartai"
Kompiuterių kenkėjai siejami su kompiuterių virusais ar įvairiomis duomenų šnipinėjimo ir vogimo programomis. Dažniausiai tai vienkartinės programos, skirtos atlikti konkrečią užduotį konkrečiu metu.
Tačiau tarp kenkėjiškų programų galima rasti ir kitokio pobūdžio produktų, kurie buvo sukurti ilgai naudoti įvairiais tikslais.
Žengia nepramintais takais
Visai neseniai buvo bandyta pakartoti birželio mėnesio „Sandra“ internetinio kirmino epidemiją. Naujas kenkėjas „Skype“ internetinės telefonijos tinklo vartotojams vėl ėmė siųsti nuorodas į neva seksualinio turinio paveikslėlį, kuris iš tiesų buvo vykdomoji „Windows“ programa.
Kenkėjų autorių išradingumą puikiai iliustruoja „Storm“ internetinis kirminas (tiesa, techniškai tai yra „Trojos arklys“), kurio vasarį pradėta audra tik stiprėja.
Be įprastinio plitimo elektroniniu paštu, nuorodos į „Storm“ kenkėją buvo pastebėtos internetinių dienoraščių („blogs“) puslapiuose, priklausančiuose „Blogspot“ dienoraščių portalui.
Išplatintos nuorodos siūlė atsisiųsti „YouTube“ portalo vaizdo įrašą, o iš tiesų vartotojus nukreipdavo į kenkėją platinantį serverį. O kai kuriose svetainėse kenkėjiškas kodas buvo tiesiog įspraustas į puslapių turinį ir laukė, kol į svetainę užsuks naršyklės saugumo spragų neužlopęs internautas.
Nors „Storm“ kenkėjas kelia pavojų kompiuterio vartotojo asmeniniams duomenims, kartais kenkėjai yra pavojingesni aplinkinių kompiuterių vartotojams.
Taip yra todėl, kad pagrindinė „Storm“ paskirtis – perimti valdymą ir suteikti įsilaužėliui galimybes naudotis kompiuterio ištekliais savo nuožiūra.
Estija patyrė atakos jėgą
„Storm“ kompiuterių tinklas neturi centrinio valdančiojo serverio. Naujai užkrėstas kompiuteris jungiasi prie jam nurodyto sąrašo užkrėstų kompiuterių, iš kurių gauna tolesnes instrukcijas.
Dėl tokios tinklo struktūros yra ne tik sunku likviduoti užgrobtų kompiuterių tinklą, bet ir nelabai pavyksta įvertinti netgi jo mastą.
Įvairiais skaičiavimais, šiame tinkle gali būti nuo vieno iki penkiasdešimt milijonų kompiuterių. Įvertinus tai, kad vidutinis šiuolaikinis namų kompiuteris turi 2-3 GHz procesorių ir 0,5-1 GB operatyviosios atmintinės, tai užgrobtų kompiuterių tinklo skaičiavimo ištekliai toli lenkia sparčiausią „BlueGene/L“ superkompiuterį, turintį 128 tūkst. procesorių ir 32 TB atmintinę. O juk „Storm“ nėra vienintelis užgrobtų kompiuterių tinklas.
Tačiau kompiuterių saugumo specialistai nerimauja, kad tikroji tokių tinklų paskirtis yra masinės DDoS atakos, galinčios sutrikdyti kompanijos ar netgi visos valstybės kompiuterių sistemų darbą.
Birželį Estija, o kartu visas pasaulis, įsitikino, kad net palyginti nedidelis užgrobtų kompiuterių tinklas gali sutrikdyti šalies bankų ir valstybinių organizacijų darbą.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.