Iškraipytam vaizdui atkurti nereikia jokių išskirtinių programų, superkompiuterių ar kitokios įrangos, prieinamos tik specialiųjų tarnybų pareigūnams. Šiam vaizdui atkurti pakanka įprasto kompiuterio ir visiems dizaineriams gerai žinomos „Adobe Photoshop“ rastrinės grafikos redagavimo programos. Viskas, ko gali prireikti, tai kruopščios paveikslėlio apžiūros, norint labai tiksliai pažymėti iškraipytą vaizdo sritį.
„Interpolo“ pareigūnams paprasčiausiai pasisekė, kad nusikaltėlis mažai išmanė skaitmeninio vaizdo apdorojimo niuansus ir pasirinko duomenų beveik nesunaikinantį vaizdo iškraipymo efektą. „Sūkurio“ („Twirl“, kitose programose – „Whirl“) efektas tiesiog perstumia vaizdo taškus spiralės trajektorija. Kuo toliau nuo sukimo centro, tuo „ilgesnį“ kelią spirale yra pekeliami vaizdo taškai. Vaizdui atkurti reikia labai tiksliai pažymėti „sūkurio“ ribas bei centrą ir šią sritį vėl iškraipyti, pasitelkus tą patį „Twirl“ efektą. Tačiau šį kartą vaizdą reikia „susukti“ priešinga kryptimi, efekto parametrų laukelyje nurodžius -999 laipsnius. Kiek pasitreniravusiems, mūsų redakcijos darbuotojams pavyko pasiekti ne prastesnį vaizdą, nei „Interpolo“ specialistams.
Tačiau jei nusikaltėlis būti pasirinkęs kitą iškraipymo algoritmą, sunaikinantį pradinius duomenis, tuomet vaizdo atkurti būtų neįmanoma jokiomis priemonėmis. Pavyzdžiui, vaizdą iškraipius „Pixelize“ priemone, nurodyta vaizdo skirtis yra suskaidoma į kvadratus, kurie nudažomi kokia nors kvadratu dengiamos srities spalva. Tokio vaizdo atkurti neįmanoma, nes paveikslėlyje nebelieka jokios informacijos apie ankstesnes kvadratinių sričių taškų spalvas.Tačiau eksperimentuojant buvo pastebėta, kad į tokiu būdu „restauruotą“ nuotrauką galima įterpti kieno nors kito veidą ir bus sunku pastebėti tokios nuotraukos falsifikaciją. Taip yra todėl, kad atkurtas vaizdas vis viena lieka šiek tiek iškraipytas ir šie vaizdo iškraipymai gerai paslepia ant nuotraukos viršaus „užlipdyto“ svetimo veido siūles. Ypač tuomet, jei nuotraukose vaizduojamų veidų atspalviai buvo panašūs.
Žemiau pateiktas gana primityvus, per maždaug dvidešimtį minučių parengtas fotomontažas, kuriame apie „Windows Vista“ pasakojantis dabar jau buvęs „Microsoft“ platformų ir paslaugų skyriaus viceprezidentas Jamesas (Jimas) Allchinas buvo pakeistas kompanijos vadovu Billu Gatesu. Kiek labiau pasistengus suvienodinti nuotraukose vaizduojamų veidų spalvas bei parinkus nuotraukas, kuriose veidai būtų nufotografuoti panašiomis sąlygomis – rezultatas būtų daug įtikinamesnis.
Galimybė lengvai keisti skaitmeninę informaciją, kliudo jai tapti patikimu įrodymu teisme, nes pagrįstai galima suabejoti bet kurio skaitmeninio įrašo autentiškumu. Po kruopštaus darbo rastrinės grafikos redagavimo programa, tokia kaip „Photoshop“ ar GIMP, falsifikavimo fakto gali nenustatyti jokia ekspertizė, nebent nuotraukoje sumontuoti vaizdai akivaizdžiai prieštaraus kitiems faktams.
Tiesa, mokslininkai teigia radę būdą susieti skaitmenines nuotraukas su konkrečiu skaitmeniniu fotoaparatu. Anot jų, kiekvieno skaitmeninio fotoaparato matrica pasižymi tik jai būdingais elektriniais parametrais, dėl kurių kiekvienoje nuotraukoje galima išskirti unikalią spalvotų taškų kratinio („triukšmo“) kombinaciją. Binghamtono universiteto mokslininkai ištyrė 2700 nuotraukų, padarytų 9 skaitmeniniais fotoaparatais ir visais atvejais pavyko 100 proc. tikslumu nustatyti, kuriuo fotoaparatu buvo padaryta nuotrauka. Tačiau kol kas tai tik laboratoriniai tyrimai, kurių nelabai galima panaudoti teisinėje praktikoje. Be to, šiai metodikai kliūčių gali kelti fotoaparatų kalibravimas, kurį atlieka dalis gamintojų. Jie žino, kad šviesai jautrios matricos nėra idealios, todėl fotoaparatuose montuoja kompensacinės schemos, taisančias vaizdą pagal kiekvieno matricos elemento parametrų nuokrypį.