Duodamas interviu „Associated Press“ žurnalistams fizikos profesorius teigė, kad perduodamų duomenų negalima nei perskaityti, nei pakeisti. Anot N. Gisino, vadovaujančio šią technologiją kūrusiai grupei, pabandžius perimti tokiu būdu perduodamą informaciją, perduodamos žinutės sprogs tarsi rankomis gaudomi muilo burbulai.
„id Quantique“ kompanijos kompiuteris, esantis Ženevoje, optiniu kabeliu išsiųs milijardus fotonų, kuriuos turės priimti imtuvas, galintis būti iki 100 km atstumu. Imtuvą pasieks tik dalis šių šviesos dalelių, tačiau būtent pasiekusios dalelės ir perduos naudingą informaciją. Visos prarastos ar perimtos šviesos dalelės yra bevertės. Anot N. Gisino, norintys perskaityti perduodamą informaciją įsilaužėliai turėtų pakeisti mūsų pasaulio fizikos dėsnius, o tai yra neįmanoma.
Tai bene pirmas kartas, kuomet praktikoje yra panaudojamos unikalios subatominio lygmens dalelių savybės. Iki šiol nutolusioms dalelių poroms bendros savybės dažniausiai būdavo naudojamos tik atliekant laboratorinius eksperimentus. Tokius eksperimentinius kvantinius duomenų perdavimo tinklus turi įsirengusi JAV Ateities gynybinių tyrimų projektų agentūra (DARPA), kuriai šį tinklą įrengė Kembridžo universiteto „BBN Technologies“ kompanija, Bostono ir Harvardo universitetai.
Tirdami dalelių savybes mokslininkai pastebėjo, kad galima sudaryti tokias dalelių poras, kurios pasižymi bendromis subatominėmis savybėmis, kurios išsaugomos net ir atskyrus šias daleles. Vienas iš būdų saugiai perduoti duomenis, matuoti dalelių poliarizacijos kampą. Nors dalelės poliarizacijos kampas gali būti 0, 45, 90 ir 135 laipsniai, tačiau vienu metu galima teisingai nustatyti tik 0 ir 90 bei 45 ir 135 laipsnių poliarizaciją, matuojant „tiesiai“ (+) ar „įstrižai“ (x). Jei perduodanti pusė siųs dalelę poliarizuodama ją „tiesiai“, tai ir priimančioji pusė fotono poliarizaciją galės teisingai nustatyti tik matuodama „tiesiai“. Priimančioji pusė nežino kokia kryptimi yra poliarizuojami siunčiami fotonai, todėl matavimo kryptį ji pasirenka atsitiktinai ir užfiksuoja kiekvieno fotono matavimo laiką. Priėmus nustatytą dalelių skaičių, abi pusės viešu kanalu sulygina matavimo būdus ir atmeta tuos rezultatus, kuriuos priimančioji pusė matavo kitu būdu, nei siunčianti.
Anot Evanstono universiteto fizikos profesoriaus Premo Kumaro, ateityje „id Quantique“ metodai, suderinti su kitais kvantinio kodavimo metodais, leis saugiai perduoti duomenis didele sparta bei dideliu atstumu, gal netgi palydoviniu ryšiu. Ženevos kantono kanclerio Roberto Henslerio teigimu, jis visiškai pasitiki šios sistemos saugumu ir mano, kad ji padės sukurti saugaus ryšio kanalus, kurie pravers bankams bei kitoms organizacijoms, kurių veikla susijusi su svarbios informacijos saugojimu.
Tiesa, N. Gisinas pastebėjo, kad kvantinis kodavimas, kaip ir visos kitos naujos technologijos, gali būti panaudotas ir negeriems tikslams. Teroristai ir nusikaltėliai taip pat gali pasinaudoti šiais saugiais duomenų perdavimo būdais ir taip išvengti teisėsaugos pareigūnų stebėjimo. Anot jo, gerai yra tai, kad ši sistema yra tikrai saugi, tačiau blogoji jos savybė yra ta, kad ji iš tiesų yra saugi.
Sulygindamos rezultatus, abi pusės gali lengvai pastebėti bandymus perimti perduodamus duomenis. Jei kokia nors trečioji šalis bandytų nuskaityti perduodamus duomenis, tai siuntėjo fotonai nepasiektų gavėjo ir gaunančioji pusė priimtų mažiau fotonų, nei buvo išsiųsta. Tačiau ryšio sistema gali būti neapsaugota nuo gudrios trečiosios šalies, kuri įsiterps į ryšio liniją ir siunčiančiai pusei prisistatys, kaip gavėjas, o gaunančiai, kaip tikrasis siuntėjas. Šių metų kovo mėnesį Masačiūsetso universiteto mokslininkų grupė pademonstravo, kad yra įmanoma „pasiklausyti“ kvantiniu tinklu perduodamų duomenų. Nors mokslininkai pripažino, kad tai buvo tik laboratorinis bandymas ir į dabartinius komercinius kvantinius tinklus vargu ar kam pavyks įsilaužti, tačiau jų nuomone toks įsilaužimas yra realus, jei kvantinių tinklų kūrėjai neatsižvelgs į tokią galimybę.