ES numatytos taisyklės reikalauja, kad gamintojai iš gyventojų priimtų senus šaldytuvus, kompiuterius, mobiliuosius telefonus bei kitą elektronikos įrangą ir ją perdirbtų. Tokiu būdu siekiama sumažinti sąvartynuose atsiduriančių elektronikos gaminių skaičių. Šių taisyklių laikymąsi akylai stebi ir Azijos bei kitų už Europos ribų esančių valstybių gamintojai.
Europos Komisija, vadovaujanti 27 valstybių blokui, pranešė ketinanti imtis teisinių sankcijų prieš Estiją, Latviją ir Lietuvą, nes šios šalys savo įstatymuose netinkamai realizavo ES direktyvą, nusakančią elektros ir elektronikos gaminių perdirbimą. Be to, Belgija, Danija, Lietuva, Malta, Suomija ir Švedija savo įstatymais vis dar neuždraudė elektroniniuose gaminiuose naudoti kai kurių kenksmingų medžiagų.
Anot EK komisaro Stavroso Dimaso, šios taisyklės turi būti taikomos visai įrangai, parduotai vėliau, nei 2006 metų liepos mėnuo. S. Dimaso teigimu, senai įrangai tapus atliekomis, yra rizika, kad kenksmingos medžiagos pateks į aplinką ir sukels pavojų žmonių sveikatai. Todėl šalys privalo kuo greičiau įtraukti minėtas direktyvas į nacionalinių įstatymų rinkinius ir taip apsaugoti savo piliečius.
Tačiau pakeisti kenksmingas medžiagas gali būti keblu. Daugeliui jų vis dar reikia rasti analogus, nes staiga atsisakius kenksmingų priedų, gali sutrikti daugelio gaminių darbas. Pavyzdžiui, daugelyje elektronikos gaminių naudojamas švinas neleidžia formuotis kristalinėms alavo struktūroms, galinčioms sukelti trumpuosius jungimus. Gamintojai jau dabar baiminasi, kad staiga atsisakius švino gali labai padaugėti įrangos gedimų. Panašiai nutiko ir uždraudus naudoti bromo junginius sintetinėse dervose. Daugelis kompiuterininkų turėtų prisiminti masinius „Fujitsų“ kaupiklių gedimus. Dalies jų priežastimi buvo „Cirrus Logic“ kompanijos pagamintos mikroschemos, kurių korpuso plastikas buvo pagamintas iš naujos dervos, neturinčios bromo. Tačiau naujas dervos mišinys buvo linkęs kaupti drėgmę, kuri laikui bėgant sugadindavo mikroschemą. Todėl kai kurių sugedusių „Fujitsu“ kaupiklių duomenis būdavo galima išgelbėti, „išdžiovinus“ kaupiklį karšto oro srautu. Nuo tokios dervos sukeltų problemų nukentėjo ir „Western Digital“, „Apple“ ir dar keletas kitų kompanijų.
EK šalių vyriausybėms jau išsiuntė perspėjančius laiškus, kurie yra pirmasis gresiančio teisminio proceso žingsnis. Jei šalys nesuskubs reaguoti į šiuos perspėjimus, joms gresia ES teismas, kuris gali paskirti dideles baudas.
Komisija taip pat rūpinasi ir kitais aplinkosaugos klausimais. Pavyzdžiui, ji jau ėmėsi teisinių sankcijų prieš Bulgariją, nes šioje šalyje yra nepakankamai išvystyta atliekų tvarkymo infrastruktūra. Sankcijos gresia ir Maltai, nes šioje šalyje pavasarį, kuomet vyksta paukščių migracija, yra leidžia medžioti tam tikras paukščių rūšis. Dėl netinkamo nuotėkų valymo keliuose Didžiosios Britanijos miestų, EK jau ėmėsi sankcijų ir analogiškomis sankcijomis grasina Liuksemburgui. O Belgijai ir Portugalijai gresia EK teisinės sankcijos todėl, kad šios šalys nesuskubo pateikti efektyvaus energijos sunaudojimo planų.