Tuo tarpu sparčiausias planetos superkompiuteris „IBM BlueGene/L“, įrengtas Lawrence'o Livermore'o nacionalinėje laboratorijoje dirba 280,6 TFLOPS spartą. Penkių šimtų sparčiausių planetos superkompiuterių sąrašą du kartus per metus atnaujina kompiuterių specialistai iš Tenesio universiteto, Lawrence'o Livermore'o nacionalinės laboratorijos ir Vokietijos Manheimo universiteto.
Kol kas dar nėra aišku, kurioje šio sąrašo vietoje atsidurs SX-9, nes maksimali skaičiavimo sparta nebūtinai atitinką realią užduočių atlikimo spartą. Šiame sąraše aukštas pozicijas užima ir „Cray“ bei „Hewlett-Packard Co.“ kompanijų sukurti superkompiuteriai. NEC superkompiuterio skaičiavimo išteklių mėnesinės nuomos kaina sieks 26 tūkst. JAV dolerių. Kompanijos vyriausiasis viceprezidentas Yoshikazu Maruyama tikisi, kad šiuo gaminiu kompanijai pavyks išsiveržti į pirmąsias pozicijas. Į pirmąsias sąrašo pozicijas taikosi ir „Sun Microsystems“, šią vasarą pristačiusi naują savo superkompiuterių platformą „Constellation“.
Anot kompanijos atstovų, SX-9 yra maždaug 13 kartų spartesnis, nei jo pirmtakas SX-8. Iš viso NEC kompanija yra pardavusi 1100 SX serijos superkompiuterių. Pusę jų buvo nupirkta Japonijoje, trečdalis Europoje, o likusieju buvo parduoti įvairiose pasaulio šalyse. Šiuos kompiuterius yra nusipirkę Toronto universitetas, Vokietijos klimato tyrimų centras ir Japonijos vyriausybės projektus atliekančios organizacijos.
Mobiliuosius telefonus, baterijas ir tarnybines stotis gaminanti kompanija tikisi per ateinančius tris metus parduoti apie 700 SX-9 superkompiuterių ir gauti apie 175 mln. JAV dolerių pajamų. Tačiau anot kompanijos, dėl didelių išlaidų, susijusių su tokių kompiuterių kūrimų, šis verslas nėra labai pelningas. Superkompiuteriai paprastai naudojami įvairiuose tyrimų centruose, nagrinėjančiuose kosminių objektų elgseną ar imituojančiuose natūralius gamtos ar gyvuosiuose organizmuose vykstančius procesus. Anot NEC, ypač didelė skaičiavimų sparta turėtų gerokai paspartinti šių tyrimų eigą.
SX-9 superkompiuteris sudarytas iš daugelio vektorinių procesorių mazgų sujungtų ypač sparčiomis 128 GB/s spartos magistralėmis. Kiekviename šių mazgų yra 16 procesorių, kurie gali pasiekti iki 1,6 TFLOPS spartą, kurie gali naudotis iki vieno terabaito talpos bendrąja atmintine. Kompiuterį valdo „SUPER-UX“ operacinė sistema, suderinama su „UNIX System V“ aprašais, todėl vartotojams turėtų nekilti problemų, išnaudojant SX-9 skaičiavimo pajėgumus.
Tiesa, jei ne architektūrinis nesuderinamumas, tai Japonija greičiausiai jau būtų atsiėmusi sparčiausio superkompiuterio titulą. „Riken“ sukurto „MDGrape-3“ superkompiuterio sparta viršija 1000 TFLOPS, tačiau 4808 specializuotus „MDGRAPE-3“ procesorius turinti mašina yra nesuderinama su įprastiniu superkompiuterių spartos testu LINPACK. Dėl to ši „skaičių malimo mašina“, nėra įtraukta į https://top500.org/ svetainės superkompiuterių sąrašus.