ES teismui pritarus Europos Komisijos sprendimui, „Microsoft“ drastiškai pakeitė savo programinės įrangos politiką ir sutiko pateikti konkurentams būtiną „Microsoft“ programų tarpusavio ryšių protokolų informaciją. Tačiau pasak „Samba“ atstovų, sąlygos vis viena liko nelygios. Anot Kolumbijos universiteto teisės profesoriaus Ebano Mogleno, vadovaujančio Programinės įrangos laisvės teisės centrui, atstovaujančiam ir „Samba“ grupę, šiame mūšio lauke vis dar yra ginčytinų teritorijų.
Šie ginčai vyksta dėl kompiuterių, kurie kitiems kompiuteriams teikia prieigos prie spausdintuvų ar failų paslaugas bei gali sujungti visus tinklo išteklius į vieną vietą bei pateikti vartotojams suasmenintą prieigą prie tinklo išteklių. „Samba“ sukurtos tarnybinės programos gali pateikti prieigą prie rinkmenų ir spausdintuvų, tačiau jose nėra numatyta galimybės sudaryti vieningos tinklo išteklių struktūros. Šiuo metu tai gali padaryti tik „Microsoft“ sukurta „Active Directory“ sistema. Anot „Samba“ atstovų, jų naudojama metodika yra maždaug dešimties metų senumo, o kompiuterių rinkoje tai yra beveik senovės istorija.
Todėl norėdami sukurti su „Windows Server“ sistemomis galinčią konkuruoti tarnybinę programą, „Samba“ programuotojai turi gauti ryšio protokolų aprašymus. Šias „Samba“ sukurtas programas galės naudoti ir komerciniai „Linux“ platintojai, tokie kaip „Red Hat“, „Canonical“ ar „Oracle“, gaunantys lėšas už diegimo ir priežiūros paslaugų teikimą.
Vietinių tinklų serverių erą pradėjo „Novell“ kompanija, kurios „Netware“ sistemos buvo tapusios lokaliųjų tinklų sinonimu. Norėdama greičiau patekti į serverių rinką, „Microsoft“ pateikė ryšių informaciją „Novell“ kompanijai. Tačiau vos tik „Microsoft“ tvirčiau įsitvirtino šioje rinkoje, ji nustojo teikti išsamią informaciją apie ryšio protokolus ir taip neleido sukurti su „Active Directory“ sistema konkuruojančių gaminių. Kompanija gene greitai išstūmė „Netware“ ir užėmė dominuojančią rinkos dalį bei susirinko beveik visas konkurentų pajamas. Kadangi „Samba“ yra nekomercinė organizacija, tai pajamų netekimas jai pakenkė mažiausiai. Realiai, šiuo metu, tai yra bene vienintelis realu „Windows Server“ sistemų konkurentas.
Nuo šios savaitės „Microsoft“ yra pažadėjusi pateikti išsamią ryšio protokolų informaciją, kurią galės bet kas įsigyti, sumokėjęs vienkartinį 10 000 eurų (apie 34 tūkst. litų) mokestį. Tačiau parduodantys šiuos protokolus naudojančius gaminius ar teikiančius komercines jų diegimo ir priežiūros paslaugas kompanijai turės mokėti 0,4 proc. autorinį mokestį. Priešingu atveju jiems gali grėsti „Microsoft“ patentiniai ieškiniai.
Tačiau anot „Samba“ teisininko Carlo Piana'os, „Samba“ atvirojo kodo licencija ir laisvo programinės įrangos principai reikalauja, kad tai būtų laisva programinė įranga, neapkrauta patentais. Anot jo, norint sukurti visiškai laisvą programinę įrangą, būtina gauti išsamų „Microsoft“ patentų sąrašą, kurio kompanija taip ir nėra pateikusi, nors jau antrus metus grasina šiais patentais atvirojo kodo sistemų kūrėjams. Pasak C. Piana'os, iki kompanija nurodys konkrečius patentus, jie nieko negali pasakyti.
Vakar kompanijos atstovas spaudai pranešė, kad patentų sąrašas netrukus bus pateiktas „Microsoft“ svetainėje. Pranešime teigiama, kad 21 iš 106 protokolų naudoja patentuotas technologijas, o dalis patentinių paraiškų vis dar yra nagrinėjamos.
Tačiau anot E. Mogleno, net ir gavus šį sąrašą padėtis nepaaiškėja. Pasak teisininko, gali būti sunku kurti programas, kurioms reikia patentuotų technologijų, kurių licencijos jie negali gauti. Anot C. Piana'os, programuotojams teks paprasčiausiai apeiti patentuotas technologijas, nes bylinėjimasis dėl patentų gali būti sudėtingas ir brangus procesas.