Spalio 12 dieną Italijos vyriausybei buvo pateiktas žiniasklaidos reguliavimo įstatymo juodraštis. Naujuoju įstatymu būtų reikalaujama valstybinėje įstaigoje registruotis kiekvienam asmeniui, turinčiam interneto svetainę ar rašančiam savo tinklaraštį. Asmenims būtų išduodami veiklos sertifikatai ir jie turėtų mokėti mokesčius, net jei iš savo veiklos negauna pajamų.
Naujuoju įstatymu reikalaujama, kad visos svetainės ar tinklaraščiai būtų registruojami, kaip žiniasklaidos kompanijos, kurioje dirbtų bent vienas už turinį atsakingas redaktorius, į profesionalių žurnalistų registrą. Priėmus tokį įstatymą, turėtų užsidaryti absoliuti dauguma Italijos asmeninių svetainių ir tinklaraščių, nes daugeliui žmonių biurokratinė našta tikrai būtų nepriimtina. Išlikusiems tinklaraščiams ir svetainėms tektų tektų atsakyti už savo skaitytojų komentarus, o tai, anot Beppe Grillo tinklaraščio, beveik garantuoja kelionę į kalėjimą.
Tačiau pagalvojus realiai, toks įstatymas didelę dalį internautų paverstų potencialiais nusikaltėliais, nes jie greičiausiai nenorėtų atsisakyti savo įpročių. Kaip teisingai pastebima „Times Online“ svetainėje, naujasis įstatymas negaliotų už Italijos ribų, tad dauguma internautų persikeltų savo svetaines į užsienį. Svetainėje nurodoma, kad nepaisant absurdiškumo, šis įstatymas yra svarstomas vyriausybės ir gali būti ratifikuotas. Tokiu atveju Ryšių miniterijai liks tik nuspręsti, kam privalu užsiregistruoti valstybinėse institucijose.
Italija užsimojo pasiekti, kad svetainių autoriai būtų atsakingi už jų svetainėse pateiktą turinį. „Google“, kuri Europoje jau bylinėjasi keliose šalyse, susilaukė nemalonumų ir iš Italijos teisėsaugos. Kaip ir Lietuvoje, Italijoje tyčiojimasis iš silpnesnių mokyklose buvo vieša paslaptimi. Internetu išplatinti vaizdo įrašai, sukėlė panašų skandalą ir aštrius debatus šiai problemai spręsti. Skirtumas tik tas, kad Italijos vyriausybė papildomai pateikė ieškinį „Google“ kompanijai ir apkaltino ją, nesirūpinančia savo svetainės turiniu.
JAV „Google“ kompaniją saugo Skaitmeninio tūkstantmečio autorių teisių aktas, kuriuo remiantis kompanija gali drąsiai skelbti bet ką, jei tai nepažeidžia įstatymų ir kompanija operatyviai reaguoja į reikalavimus, pašalinti turinį. Europoje tokio įstatymo nėra. Tiesa, JAV taip pat siekiama sugriežtinti paslaugų teikėjų atsakomybę už paslaugos vartotojų pateikiamą turinį. Tačiau kol kas tai tik NBC kompanijos skundas JAV federalinei ryšių komisijai (FCC).
Kaip pastebi „Arstechnika“ naujienos autorius, nors „YouTube“ portale pateiktame vaizdo įraše iš tiesų buvo užfiksuotas akivaizdus smurtavimas prieš silpnesnį, tačiau tokio fakto paviešinimas gali būti naudingas. Plačiai nuskambėjus tokiam faktui, šalyje kilo diskusijos, raginančios spręsti šią problemą. Be to, vakaro žinių vaizdo įrašai taip pat dažnai yra kupini lavonų. Pareikalavus, kad „Google“ ir kitos kompanijos kruopščiai peržiūrėtų visą vartotojų pateikiamą turinį gali baigtis tuo, kad siekdamos išvengti bet kokių nemalonumų, kompanijos pašalins bet kokį, kiek „aštresnį“ ir prieštaringai vertinamą turinį. Tai, kyla dilema, kas yra geriau? Ar bandyti nuo visuomenės bandyti nuslėpti iš tiesų egzistuojantį neigiamą turinį ir sudaryti idealaus pasaulio iliuziją ar pateikti viską taip, kaip yra iš tiesų ir bandyti spręsti problemas.
Tai jau nebe pirmas bandymas cenzūruoti internetą. Ir greičiausiai jis taps dar vienu interneto cenzūros fiasko, tik trukdančiu teisėtai naudotis interneto teikiamais privalumais. Norintys pažeisti įstatymą ar daryti ką nors neetiško, vargu ar paisys tokių įstatymų ir beveik visuomet sugalvos, kaip apeiti turinio filtravimo priemones.