Šias gamybos atliekas yra galima perdirbti ir panaudoti kitos elektroninės įrangos gamybai. Dalis šių diskų, dėl suformuotų stačiakampių lustų pramonėje pramintų vafliais, yra panaudojami gaminant Saulės baterijas. Kitos procesorių gamybos atliekos yra panaudojamos išbandant naujas puslaidininkių lustų gamybos linijas. Šie bandiniai yra vadinami „monitoriais“.
Tiesa, labai dažnai prieš atiduodant diskus ar jų liekanas perdirbimui, gamintojai naudoja rūgštis, kurios nuėsdina visas ant disko suformuotas schemas. IBM šiuos diskus taip pat apdoroja smėliasrove, norėdama visiškai nutrinti schemas ir neleisti pasklisti komercinėms kompanijoms paslaptims. Puslaidininkių pramonėje vyksta arši konkurencija ir norėdamos išlikti lyderių pozicijose, kompanijos turi nuolat kurti naujas technologijas.
Anot IBM inžinierių, jiems pavyko sukurti elektronikos schemų pašalinimo procesą, pasitelkiant vandenį ir abrazyvines medžiagas. Toks būdas yra daug pigesnis ir mažiau gadina silicio diskus, todėl juos galima lengviau panaudoti kitų elektronikos komponentų gamybos procese. Kol kas naujasis silicio vaflių valymo procesas yra naudojamas Vermonte esančioje gamykloje, tačiau netrukus ši sistema bus įdiegta ir šalia Niujorko esančiame padalinyje.
Anot Eriko White'o, vieno iš šios technologijos autorių, naujas schemų šalinimo būdas IBM kompanijai leis pagaminti 5 – 6 bandomuosius diskus iš vieno, kurį anksčiau tekdavo išmesti. Prailgindama silicio vaflių gyvavimo trukmę, per metus IBM tikisi sutaupyti apie 1,5 mln. JAV dolerių ir pateikti daugiau medžiagų Saulės baterijų pramonei, kuriai nuolat trūksta išteklių.
Anot „Envisioneering Group“ analitiko Richardo Doherty, jis nėra girdėjęs apie analogiškos technologijos kūrimą. Pasak analitiko, nors ekonominis efektas atrodo mažas, tačiau žinant mažas pelno maržas puslaidininkių pramonėje, tai yra didelis pasiekimas. R. Doherty žodžiais, bet kokia technologija, leidžianti pagerinti gamybą 1, 2, 3, 4 ar 5 procentais yra didelis proveržis.