Ekspertai prieš penkerius metus trumposioms žinutėms (SMS) prognozavo greitą saulėlydį. Esą atsiras šiuolaikiškesnės bendravimo priemonės, kurios SMS išstums iš rinkos.
Tačiau šiomis dienomis 15 metų jubiliejų švenčiančių SMS srautas vis dar didėja. Per dieną Lietuvos gyventojai išsiunčia maždaug 26,5 mln. žinučių. Pasaulyje šis skaičius siekia apie 6 milijardus, ir srautai toliau auga.
Tad skeptikams neliko nieko kito, kaip SMS „galiojimo laiką“ pratęsti dar mažiausiai penkeriems metams.
„Anksčiau skirta tik greitam bendravimui, susitarimui dėl vietos ar tiesiog geros dienos palinkėjimui, šiandien SMS leidžia kur kas daugiau – galima sumokėti už automobilio stovėjimą, aukoti labdaros projektuose ar balsuoti už pamėgtą atlikėją“, – žinučių populiarumo priežastis vardijo telekomunikacijų bendrovės „Bitė Lietuva“ rinkodaros direktorius Vytautas Kaikaris.
SMS bumas po truputį slūgsta
Trumposios žinutės gimtadieniu laikoma 1992-ųjų gruodžio 3 diena. Tą dieną inžinierius Neilas Papworthas, dirbęs Didžiosios Britanijos mobiliojo ryšio bendrovėje „Vodafone“, iš kompiuterio į savo bendradarbio telefoną išsiuntė pirmąją žinutę su Kalėdų linkėjimais.
Tačiau kaip mobiliojo ryšio paslauga trumposios žinutės vartotojams buvo pristatytos tik 1995 metais.
Į Lietuvą trumposios žinutės atkeliavo kiek daugiau nei prieš dešimt metų.
Pavyzdžiui, pirmoji SMS „Bitės“ tinkle išsiųsta 1997 metų pabaigoje. Per 1998-uosius bendrovės klientai jau išsiuntė daugiau nei 1,2 mln. SMS žinučių – vienam abonentui vidutiniškai teko 2 trumposios žinutės per mėnesį.
Pasaulyje SMS bumas prasidėjo 1999-aisiais, Lietuvą jis pasiekė po metų. Šiuo metu siunčiamų žinučių skaičiaus didėjimas išsivysčiusiose šalyse, taip pat ir Lietuvoje, lėtėja.
Tuo tarpu besivystančiuose regionuose, pavyzdžiui, Afrikoje ar Azijoje, jų populiarumas ir toliau akivaizdžiai auga.
Galimybių – vis daugiau
Iš pradžių SMS buvo sugalvota kaip techninis mobiliojo ryšio tinklo pranešimas, skirtas informuoti apie gedimus ar naujas paslaugas. Vėliau žinučių siuntimo galimybės buvo pritaikytos mobiliesiems telefonams.
„SMS tapo alternatyva balso pokalbiams. Nors iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad bendrauti pasitelkus labai ribotą tekstą nėra itin patogu, tačiau trumpoji žinutė yra ne tokia įkyri ir mažiau įpareigojanti nei skambutis ir dėl to kai kuriems žmonėms priimtinesnė.
Be to, žinutei nėra jokių reikalavimų. Ją galima siųsti įrašius vos kelis žodžius ar sakinius, atsakyti galima bet kuriuo patogiu metu“, – SMS privalumus vardijo V.Kaikaris.
Atsiranda ir vis daugiau su SMS susijusių galimybių, tokių kaip žinutės nukreipimas į elektroninį paštą ar į kito vartotojo telefoną, internete kaupiamas žinučių archyvas. Vis dėlto „Bitės“ atstovas pripažįsta, kad, priešingai nei kasdieniame gyvenime, SMS verslo pasaulyje ne tokios populiarios.
„Žinutėms parašyti reikia laiko, be to, jose telpa ribotas informacijos kiekis. Todėl galima prognozuoti, kad bent jau verslo pasaulyje SMS alternatyva pretenduoja tapti mobilusis elektroninis paštas, kuris leidžia keistis beveik neriboto dydžio žinutėmis“, – sakė V.Kaikaris.
Sukūrė žinučių kalbą
Per 15 savo gyvavimo metų SMS spėjo virsti tikru fenomenu ir priemone, kuria buvo pasiekta neįtikėtinų dalykų. Egzistuoja net tam tikras SMS pritaikytas anglų kalbos variantas.
Kadangi žinutėje gali tilpti labai nedaug simbolių, norint sutaupyti vietos žodžiai rašomi be balsių, o priebalsės keičiamos skaitmenimis ir įvairiais simboliais.
Taip žymioji Hamleto frazė „To be or not to be? That is the question“ virsta į gerokai trumpesnį kodą: „2b? Nt2b? ???“.
Panaši rašymo technika pasitelkiama ir lietuvių kalboje. 2005 metais pasirodžiusioje Eglės Rakauskaitės trumpųjų žinučių pjesėje „Egl?“ nevartojamos lietuviškos raidės, tekstas rašomas pagal anglišką tarimo variantą.
Rašytojas Tomas Staniulis yra sukūręs pirmąjį Lietuvoje SMS apsakymą „Ars amandi“ (išvertus iš lotynų k. – „menas mylėti“). Šį miniatiūrinį apsakymą sudaro apie 4,7 tūkst. simbolių, kurie telpa į 30 trumpųjų žinučių.
Kiek kitokiais laimėjimais galėtų pasigirti singapūrietis Ang Chuang Yang'as. Jam priklauso šiųmetis greitojo SMS rašymo pasaulio rekordas – 41,52 sekundės arba 3,8 simbolio per sekundę. Rekordas pasiektas parašius 160 simbolių trumpąją žinutę, išjungus teksto nuspėjimo funkciją.