Iki šiol kompiuterių vartotojai būdavo perspėjami, kad kompiuterinius virusus bei kitus kenkėjus jie gali pasigauti siųsdamiesi iš interneto pornografiją ar atverdami neaiškius el. pašto laiškų proedus. Tačiau dabar jie rizikuoja apkrėsi savo kompiuterius skaitmeninėmis ligomis, vien tik prijungę naują elektroninį žaisliuką prie kompiuterio. Nepageidaujamais priedais buvo papildyti vieni populiariausių įrenginių, pavyzdžiui „iPod“ grotuvai, „TomTom“ navigacijos sistemos ar „BetBuy“ ir „Target“ parduotuvių tinkluose parduodami skaitmeninių paveikslėlių rėmeliai.
Daugeliu atveju užkrato šaltinis yra Kinijos gamyklos, kurias kompanijos pasirinko, norėdamos pateikti pigias prekes savo vartotojams. Panašu, kad iki šiol virusų problema kildavo tik dėl prastos darbo kokybės kontrolės, pavyzdžiui, aplaidžiam darbuotojui prijungus užkrėstą asmeninį grotuvą prie gamyklos kompiuterio. Tyčinio sabotažo atvejų lyg ir nėra pastebėta.
Galima sakyti, kad tai skaitmeninis atitikmuo tokių incidentų, kaip nuodingas gyvūnų ėdalas ar dantų pasta, toksiškais dažais nudažyti žaislai ir kitos pigios Kinijos gamyklose pagamintos prekės. Tačiau nors aplaidumas yra paprasčiausia galimybė, ji nėra vienintelė.
Jei toks kenkėjas bus įtrauktas į gaminį ankstyvojoje jo kūrimo stadijoje, pavyzdžiui, papirkus darbuotoją, tai problemos gali būti kur kas didesnės, nes gamybos apimtys yra didžiulės. Paprastai yra sunku susekti kiek gaminių buvo pagaminta ir kam jie buvo išsiųsti, nes kompanijos yra nelinkusios atskleisti gamintojų, pas kuriuos jie užsakinėja savo gaminius. Pasak „SANS Internet Storm Center“ vadovo Marcuso Sachso, tai tarsi tarakonai, kurie išsibėgioja į pakampes vos tik kambaryje įjungiama šviesa. Manydami, kad namuose yra vienas ar du tarakonai jūs greičiausiai klystate, nes nematote likusių kelių tūkstančių.
Los Andželo kompiuterių konsultantas Jerry Askew, panorėjęs padovanoti savo 81 metų amžiaus motinai skaitmeninių nuotraukų rėmelį, buvo nemaloniai nustebintas. Prijungus 50 JAV dolerių (apie 115 litų) kainuojantį įrenginį prie kompiuterio, antivirusinė programa pareiškė, kas rėmelyje yra keturi kenkėjai, kurių vienas yra skirtas slaptažodžiams vogti. Anot J. Askew, pirkdamas tokius gaminius, tikrai nesitiki tokio jų papildinio.
Saugumo ekspertų nuomone, kenkėjiška programinė įranga greičiausiai įrašoma į įrenginius jų tikrinimo metu, kai įrenginys yra prijungiamas prie testavimo kompiuterio. Jei šis kompiuteris bus užkrėstas, pavyzdžiui, darbuotojus sugalvojus šiuo kompiuteriu pasikrauti savo užkrėstą grotuvą, kenkėjai gali persikelti į visus tuo kompiuteriu tikrinamus gaminius.
Nors naujai pastebėti incidentai yra atsitiktiniai, tačiau anot ekspertų, tačiau įsilaužėliams tai yra reali galimybė išplatinti savo kenkėjus. Anot „Symantec Corp.“ saugumo tyrinėtojo Zulfikaro Ramzano, tokių incidentų greičiausiai tik daugės. Įsilaužėliai šiuo metu greičiausiai vertina tokio pobūdžio atakos galimybes.
Tūkstančių kompiuterių vartotojų kompiuteriai nėra saugomi antivirusinių programų, o dar didesnės dalies programos nėra laiku atnaujinamos. Tačiau, anot ekspertų, net ir šių programų gali neužtekti. Pavyzdžiui, „Sam's Club“ parduodamuose skaitmeniniuose nuotraukų rėmeliuose buvo įkeltas iki šiol nežinomas kenkėjas, kuris ne tik vokdavo internetinių žaidimų slaptažodžius, bet ir išjungdavo antivirusines programas.
Anot „McAfee Avert Labs“ operacijų viceprezidento Joe Telafici, tai tarsi naujas, iki šiol nematytas ginklas, kurį paėmus į rankas, prieš nuspaudžiant gaiduką, yra patikrinama ar spynoje nėra šovinio. Pasak J. Telafici, nors tai gana ekstremalus palyginimas, tačiau jis visiškai pagrįstas. Geriau sugaišti 30 sekundžių, nei paskui smarkiai gailėtis. Nuo daugelio gamyklose įkeltų kenkėjų vartotojai gali apsisaugoti naudodami laiku atnaujinamas antivirusines programas, kurios patikrina prie kompiuterio prijungtus įrenginius.
Anot Masačiūsetso technologijų instituto profesoriaus Yossi Sheffi, Kinijos ir kitų gamintojų stebėjimas yra brangus ir tai mažina sutaupytų lėšų skaičių, tačiau JAV kompanijos turi tuo užsiimti, norėdamos apsaugoti savo vartotojus. Tai toks pat kokybės kontrolės klausimas, kaip ir gaminant maisto produktus ar žaislus. Nors, anot Y. Sheffi, incidentai nėra dažni, tačiau dėl aršios konkurencijos tarp Kinijos gamintojų, JAV kompanijos turėtų griežčiau prižiūrėti savo tiekėjus.
Kinijos tiekėjai yra geri tiekėjai, nes jie visuomet tokie buvo. Tačiau pasak profesoriaus, žvelgiant iš ilgalaikės perspektyvos rizika yra labai didelė ir mes jau pradedame matyti pirmąsias jos pasekmes. Tiesa, nei „iPod“ grotuvus gaminanti „Hon Hai Precision Industry Co.“, nei „Flextronics International Ltd.“, nei „Quanta Computer Inc.“ ar „Asustek Computer Inc.“ nekomentavo neseniai užregistruotų incidentų, susijusių su jų gaminiais arba išvis nereagavo į „Associated Press“ užklausas. Kompanijos kurių užkrėsti gaminiai buvo parduodami parduotuvėse taip pat nepanoro atskleisti daugiau duomenų apie užkratus, geriausiu atveju pasakydamos tik tai, kad problema išspręsta ir imtasi atitinkamų prevencijos priemonių.
Daugiausia apie kenkėjus, patekusius į kompanijos gaminius, papasakojo „Apple“ kompanija, kuri 2006 metais viešai atsiprašė dėl viruso, patekusio į „iPod“ grotuvus iš testavimo linijos asmeninio kompiuterio. „Best Buy“ pripažino, kad dalyje skaitmeninių rėmelių buvo kenkėjai ir kompanija juos pašalino iš prekybos, tačiau daugiau šio incidento nekomentavo. „Target“ ir „Sam's Club“ teigė tiriančios incidentus ir kol kas negalinčios patvirtinti savo prekių užkrėtimo fakto.
Anot teisininkų, tokie incidentai gali smarkiai atsirūgti kompanijoms, jei vartotojams pavyks įrodyti, kad jie nukentėjo nuo programinių kenkėjų, patekusių į jų kompiuterius iš pirktų elektronikos gaminių. Elektronikos laisvių fondo (EFF) teisės skyriaus direktorės Cindy Cohn teigimu, J. Askew pasisekė, kad įdiegtas virusas nebuvo ypač destruktyvus. Tačiau kitas kartas gali būti mažiau sėkmingas.