Kompanija paskelbė ketinanti padėti teisėtai rinkmenomis besikeičiantiems vartotojams ir paspartinti jų rinkmenų perdavimą. Pasitelkusi universiteto specialistų bei grupės kompanijų, užsiimančių keitimosi rinkmenomis programų kūrimu, žinias, „Verizon“ žada paspartinti P2P duomenų perdavimą. Tinklo valdymo įrangos gamintojo „Arbor Networks“ duomenimis tiesioginio keitimosi rinkmenomis duomenys sudaro maždaug trečdalį internetu perduodamų duomenų. O kai kurios kitos kompanijos skelbia, kad šis skaičius gali būti dar didesnis.
Spaudos konferencijos metu „Verizon“ ketina pateikti tyrimų rezultatus, parodančius, kad P2P tinklais perduodamų duomenų spartą galima padidinti maždaug 60 proc., o tam tikrais atvejais net 6 kartus. Anot P2P programas kuriančios „Pando Networks Inc.“ vadovo Roberto Levitano, tokie tyrimai atspindi esminį P2P technologijų ir interneto paslaugų teikėjų (IPT) istorinių pokyčių momentą. Anot jo, šie tyrimai IPT kompanijoms turėtų parodyti, kad problema slypi ne pačiuose P2P tinkluose, o tai, kaip jie yra įdiegiami. Pasak R. Levitano, yra galimybė gauti naudos iš tinkamai įdiegto P2P tinklo.
Visose P2P tipo duomenų perdavimo sistemose, pavyzdžiui „eMule“, „KaZaa“, „Bittorrent“ ar „Freenet“, kiekvienas duomenis besisiunčiantis vartotojas, tuo pačiu metu pats perduoda duomenis kitiems tinklo vartotojams. Viena iš IPT problemų yra ta, kad tinklo sąryšius vartotojai sudaro atsitiktiniu būdu, todėl JAV filmą besisiunčiantis vartotojas, duomenis gali imti iš Japonijos ar Graikijos internauto. Tokie tarptautiniai duomenų srautai brangiai kainuoja IPT kompanijoms.
Norėdama išvengti tokio pobūdžio problemos, „Verizon“ atskleidė savo vidinę tinklų struktūrą, o „Pando“ ir kitos „P4P Working Group“ komandos kompanijos sukūrė sistemą, kurioje vartotojai jungiasi prie tinklo kaimynų. Anot vyriausiojo „Verizon“ technologo Dougo Pasko, naudodamas įprastinius P2P tinklus „Verizon“ paslaugų vartotojas tik 6,3 proc. duomenų atsisiųs iš kito „Verizon“ vartotojo, esančio tame pačiame mieste. Tuo tarpu bandant P4P sistemą, net 58 proc. duomenų buvo perduodami iš gretimų tinklo vartotojų. O tai leidžia gerokai sumažinti duomenų perdavimo kaštus.
Pasak R. Levitano, nauja technologija gali būti parengta naudojimui jau kitą mėnesį, kai NBC nemokamai pateiks savo TV laidas, pasitelkusi „Pando“ programinę įrangą. Transliuojant reklamų išlaikomas laidas yra labai svarbu sumažinti transliavimo išlaidas. Pasitelkus P2P sistemas valandos trukmės didelės raiškos įrašo transliavimas internetu įprastomis priemonėmis kainuoja apie 1 JAV dolerį (2,3 lito). Tuo tarpu pasitelkus P2P sistemas, šios išlaidos gali būti sumažintos iki 25 – 10 JAV centų (57 – 23 centai).
Anot R. Levitano, internetas sparčiai virsta turinio pateikimo platforma ir vis dažniau pasitaiko žmonių, teigiančių, kad jis gali sugriūti, nes jis nėra tinkamas tokio pobūdžio duomenims platinti. „Pando“ vadovas pripažįsta, kad internetas nebuvo pritaikytas tokioms transliacijoms ir joms reikia sukurti naujas technologijas. Anot R. Levitano, P4P yra viena iš jų.
Žinoma, norėdamos pasinaudoti tais pačiais privalumais, kaip ir „Verizon“, kitos IPT kompanijos turės atskleisti savo tinklų struktūrą, kurią jos paprastai kruopščiai slepia. Tačiau pasak D. Pasko, naujos keitimosi rinkmenomis technologijos teikiami privalumai gali būti pakankami, kad IPT atskleistų šiuos duomenis.
Tačiau P4P neišsprendžia kitos keitimosi rinkmenomis tinklų problemos, dėl kurios jų taip nemėgsta kai kurie IPT. Tokios programos intensyviai naudoja vartotojui suteiktą ryšio paslaugų kanalą, tiek duomenų atsisiuntimui, tiek ir išsiuntimui. Tai nėra didelė problema „Verizon“ ir kitoms telefoninių ryšių kompanijoms, tačiau ji labai aktuali tiems IPT, kurie teikia ryšio paslaugas kabelinių televizijų tinklais. Šiuose tinkluose vienu duomenų kanalu gali naudotis iki 500 tinklo vartotojų, kurie nesunkiai gali išnaudoti visą ryšio srautą.
Tokios kompanijos, kaip „Comcast“ agresyviai kovoja su P2P tinklais. Taip agresyviai, kad JAV turėjo įsikišti net Federalinė ryšių komisija, kuri pradėjo nagrinėti ar „Comcast“ slapta siunčiami duomenų perdavimo nutraukimą signalizuojantys ryšio paketai nepažeidžia vartotojų teisių.
Didžiausia šalies telefonijos kompanija „AT&T Inc.“ taip pat nusprendė prisijungti prie „P4P Working Group“. Tačiau kompanijos atstovai teigia, kad jie taip pat ieško būdų, kaip pašalinti piratinius duomenis iš savo tinklų, o tai, savo ruožtu, reiškia tam tikrų P2P duomenų filtravimą. „Verizon“ kategoriškai atmeta tokį sprendimo būdą. Anot „Verizon“ atstovų, kompanija nesutinka prisiimti tinklo policininko vaidmens. Tačiau pasak D. Pasko, kompanija nori bendradarbiauti su kompanijomis, sutelkusiomis savo dėmesį į teisėtą duomenų perdavimą P2P tinklais, o ne leidžiančiomis platinti bet ką. Tiesa, leidimas naudotis P2P tinklais negalioja „Verizon“ bevielio ryšio tinklams. Šių paslaugų vartotojams kompanija draudžia naudotis bet kokiomis P2P sistemomis, nes kaip ir kabelinių tinklų vartotojai, jie gali greitai užkimšti visą bendro naudojimo kanalą.
Kita problema, dėl kurios paslaugų teikėjai retai rimtai žiūri į P2P sistemas - vieningų standartų nebuvimas. Rinkoje egzistuoja dešimtys skirtingų ir tarpusavyje nesuderinamų sistemų. Tokia painiava yra nepatogi ir vartotojams, ir turinio teikėjams. Šią problemą ėmėsi spręsti Europos Sąjunga, nusprendusi finansuoti vieningos internetinės televizijos sistemos kūrimą. Kuriama P2P sistema turėtų būti pritaikyta visoms populiariosioms klientinėms operacinėms sistemoms bei buitinei elektronikai. „P2P-Next“ projekto autoriai taip pat teigia skiriantys dėmesį perduodamų duomenų teisėtumui ir autorių teisių apsaugai.
Pastaruoju metu suaktyvėjo kova su piratavimu internete. Pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos vyriausybė ketina įstatymiškai įpareigoti IPT kontroliuoti jų vartotojų siunčiamų duomenų teisėtumą. Muzikos ir vaizdo įrašų kompanijas atstovaujančios agentūros praėjusiais metais daug kalbėjo apie šiemet įsigalėsiantį visuotinį interneto turinio filtravimą. Greičiausiai norėdamos paskatinti IPT filtruoti turinį, šios organizacijos kompanijos ėmė teistis ne su pavieniais pirataujančiais vartotojais, o su jų interneto paslaugų teikėjais. Visai neseniai Izraelio teismas įpareigojo trims didiesiems interneto paslaugų teikėjams blokuoti prieigą prie httpshare.com svetainės, o praėjusį mėnesį Danijos teismas TELE2 kompanijai liepė neprileisti vartotojų prie pagarsėjusio „The PirateBay“ portalo. Panašių veiksmų IPFI reikalauja imtis ir Airijos interneto paslaugų teikėjo „Eircom“.