Tokiais veiksmais siekiama užkirsti kelią nuolat augančiam neteisėtam muzikos bei vaizdo įrašų, žaidimų ir kito skaitmeninio turinio platinimui, kuris turinio autoriams bei teisėtiems platintojams sukelia daug nuostolių. Tiesa, galimybė nutraukti paslaugų teikimą dėl piratavimo buvo numatyta ir anksčiau, tačiau ja niekuomet nebuvo naudojamasi, baiminantis pažeisti privatumo ir ryšių technologijų naudojimo laisves.
Tačiau prie diskusijų stalo susirinkusios interneto paslaugų teikėjus atstovaujančios organizacijos nusprendė, kad bendradarbiaujant su autorių teisių gynimo agentūromis yra galima išskirti atskirus autorių teisių pažeidėjus ir nutraukti jiems paslaugų teikimą. Šios keturios organizacijos atstovauja maždaug 1000 didžiųjų ir smulkiųjų šalies interneto paslaugų teikėjų, kurie imsis pirmųjų aktyvių kovos su „Winny“ ir kitų programų vartotojais, pažeidžiančiais autorių teises. Beje, šios programos autorius, Tokijo universiteto dėstytojas, buvo pripažintas kaltu dėl autorių teisių pažeidimo skatinimo ir jam teko sumokėti 1,5 mln. jenų baudą (apie 33 tūkst. litų).
Organizacijos jau balandžio mėnesį ketina įsteigti konsultacinę organizaciją, kuri bendradarbiaus su Japonijos autorių bendrija, Kūrėjų ir leidėjų asociacija bei Kompiuterių programinės įrangos autorių teisių asociacija. Šios organizacijos padės sudaryti taisykles, kuriomis remiantis neteisėtai platinantiems skaitmeninį turinį internete bus nutraukiamas interneto paslaugų teikimas.
Yra paskaičiuota, kad tokiomis programomis, kaip „Winny“ šalyje naudojasi apie 1,75 mln. vartotojų ir beveik visos jų perduodamos rinkmenos yra neteisėtos kopijos. Per šešias valandas autorių teisių organizacija internete pastebėjo apie 3,5 mln. neteisėtų žaidimų kopijų, kurių rinkos vertė apie 9,5 mlrd. jenų (apie 210 mln. litų) bei 610 tūkst. muzikos įrašų, kurių kaina 440 mln. jenų (apie 9,68 mln. litų). Taigi, pasak autorių teisių agentūrų atstovų, vien tik per šešias valandas jie aptiko daugiau nei 220 mln. litų padarytą žalą.
Tačiau internete vis dažniau galima rasti užuominų apie tai, kad intelektinei nuosavybei negalima taikyti tų pačių sąvokų, kuriomis apibrėžiamas fizinis turtas ir teisė į fizinius objektus. Kam nors neteisėtai nusikopijavus muzikos įrašą, pirminis įrašas niekur nedingsta. Kitaip tariant, negalima pavogti to, ko ištekliai yra neriboti. Be to, ir pati pramogų pramonė ar kitos autorių teisių gynimo organizacijos yra pastebėtos, išpučiančios neteisėto turinio platinimo daromą žalą. Populiaraus „Wired“ žurnalo redaktorius pastebi, kad norėdamos išsilaikyti šiuolaikinėje rinkoje, kompanijos turi išmokti pateikti gaminius, geresnius, nei nemokami. Ir čia pat išvardina aštuonias savybes, kuriomis turi pasižymėti tokie gaminiai. Vartotojai šiuos gaminius turi turėti galimybę gauti, vos tik jie pasirodė, gaminiai turi būti išskirtiniai ir suasmeninti, turi būti akivaizdus jų autentiškumas, gaminiais turi būti galima naudotis visur ir visuomet ir taip toliau.
Kaip seksis šiam kovos su piratavimu būdui – parodys laikas. Panašių priemonių Japonijoje bandyta imtis prieš du metus, tačiau Vidaus reikalų ir Ryšių ministerijos perspėjo, kad nuolatinis vartotojo ryšio linijos stebėjimas gali pažeisti vartotojo privatumą. Pagal naują susitarimą, autorių teisių organizacijos praneš paslaugų teikėjams apie tam tikrus interneto adresus, kuriais nuolat yra perduodamas neteisėtas turinys. Gavęs šią informaciją, interneto paslaugų teikėjas išsiųs perspėjimo laišką vartotojui, kuriam priklauso pastebėtas adresas. Jei vartotojas nereaguos į perspėjimą, paslaugų teikėjas laikinai atjungs vartotoją nuo interneto ar iš vis nutrauks interneto teikimo paslaugų sutartį.
Europoje kol kas apie tokias priemones yra tik kalbama. Tačiau ir pas mus ketinama imtis griežtesnių priemonių. Pavyzdžiui, Švedijoje ketinama teismams suteikti teisę gauti iš interneto paslaugų teikėjų duomenis apie konkrečius interneto vartotojus. Kitaip tariant, jei siūlomos įstatymų pataisos bus priimtos, kompanijos privalės atskleisti kam priklauso konkretus interneto adresas ir autorių teisių gynimo organizacijos jau galės teistis su konkrečiu pažeidėju. Tiesa, panašu, kad tokiomis pataisomis nesiskundžia ir interneto paslaugų teikėjai. Anot jų, džiugu, kad autorių teisių pažeidimai bus nagrinėjami teismuose ir interneto paslaugų kompanijai nereikės imtis autorių teisių policininko vaidmens, sprendžiant kurie duomenys teisėti, o kurie ne. Tuo tarpu Didžiojoje Britanijoje yra norima visą piratų paieškos atsakomybę perkelti ant paslaugų teikėjų pečių, kuo šie yra nepatenkinti.
Tiesa, tokiais planais yra nepatenkinta Švedijos Piratų partija, 2006 metų rinkimuose surinkusi apie 0,6 proc balsų. Anot atvirą informacijos visuomenę skatinančios organizacijos, tai sankcionuota šantažavimo operacija, pažeidžianti asmens privatumo teises.