Pasitelkus lygiagrečiųjų skaičiavimų algoritmus, užduotis galima išskaidyti į keletą dalių ir atlikti jas keletu procesorių vienu metu, taip paspartinant visos užduoties atlikimą. Deja, iki šiol dar nedaug programinės įrangos kompanijų išmoko išnaudoti tokio pobūdžio algoritmus ir, tuo pačiu, išnaudoti šiuolaikinius keleto branduolių procesorius. Pasak „Intel“ tyrimų padalinio direktoriaus Andrew Coheno, norint išlaikyti esamus skaičiavimų spartos augimo tempus – būtina imtis lygiagrečiųjų skaičiavimų. Anot jo, kito kelio paprasčiausiai nėra.
Jau kelis dešimtmečius pramonės vystymosi tempus nusako dar 1965 metais „Intel“ įkūrėjo Gordono Moore'o pastebėtas dėsnis, teigiantis, kad procesorių skaičiavimo pajėgumai kas du metus padidėja maždaug du kartus. Šis augimo tempas vėliau buvo pavadintas Moore'o dėsniu. Tačiau, praėjusį rudenį vykusioje konferencijoje G. Moore'as prognozavo, kad per artimiausius dešimtį metų jo dėsnis gali nustoti galioti. Anot jo, gamintojai greičiausiai atsirems į kokią nors fundamentalią ribą, kurios peržengti nepavyks.
„Intel“, AMD ir kiti procesorių gamintojai, didindami lustų darbo spartą, susidūrė su energijos sąnaudų ir šilmumos problemomis. Kuo sparčiau dirba procesorius, tuo daugiau energijos jis sunaudoja ir tuo daugiau išskiria šilumos. Šiuolaikinių procesorių šilumos tankis gali siekti 70 – 90 W kvadratiniame centimetre. O tai reiškia, kad CD dėžutės dydžio paviršius turėtų išspinduliuoti nuo 12,4 iki 19,9 KW šilumos (tipinio drabužių lygintuvo galingumas 1 – 2 KW).
Nebegalėdamos daugiau didinti dažnio, „Intel“, AMD ir kiti gamintojai nusprendė gaminti procesorius, kuriuose yra keletas savarankiškai veikiančių branduolių. Tokio tipo procesoriai yra lygiagrečiųjų skaičiavimų pagrindas. Lygiagretieji skaičiavimai įvardijami, kaip kitas esminis technologijų progreso žingsnis ir pasak „Microsoft“ bei „Intel“ jau atėjo laikas jį žengti.
Lygiagretieji skaičiavimai leis atverti atverti naujas robotikos galimybes ar kurti programas, galinčias versti dokumentus keliomis kalbomis vienu metu. Anot „Microsoft“ tyrimų padalinio viceprezidento Tony Hey, šiuo metu yra stovima ant skaičiavimų pramonės revoliucijos slenksčio. Pasak jo, šie atradimai smarkiai pakeis tai, kaip yra kuriama programinė įranga superkompiuteriams, serveriams, asmeniniams kompiuteriams ir kitiems įrenginiams, kurie sudaro verslo sistemų tinklų pagrindą, stovi ant darbo stalo ar paprasčiausiai guli jūsų kišenėje.
Dviejuose universitetuose įsteigtuose universaliuosiuose lygiagrečiųjų skaičiavimų tyrimo centruose bus daugiau nei 100 fakultetų, kuriuose bus ruošiami diplomuoti studentai ir tyrinėtojai.
Berklio universiteto mokslininkai nėra naujokai kuriant kompiuterines sistemas. Berklio ir Stenfordo universitetuose buvo sukurta viena populiariausių procesorių architektūrų – RISC, naudojama beveik visur, išskyrus asmeninius kompiuterius, kur dominuoja „Intel x86“. Tiesa Berklio RISC projektas tiesiogiai nebuvo komercializuotas, nors jo pagrindu „Sun Microsystems“ kūrė savo SPARC procesorius. Ilinojaus universitetas taip pat turi kuo pasigirti. Jame yra įrengtas JAV nacionalinis superskaičiavimų taikymo centras („National Center for Supercomputing Applications“ – NCSA)