Opozicijos politikai, pilietinių teisių organizacijos ir daugelis piliečių protestavo prieš šį įstatymą, daugeliui keliantį nemalonias asociacijas su nacistinės Vokietijos saugumo agentūra Gestapo ir pokarinės Rytų Vokietijos Stasi slaptąja policija. Įstatymas, priimtas Vokietijos vyriausybei sekant ES direktyvomis, šalies ryšių bendroves įpareigoja rinkti duomenis kas, kur, kada ir su kuo užmezgė ryšio seansą. Federalinis konstitucinis teismas nusprendė, kad duomenys gali būti renkami ir saugomi, tačiau tyrėjams jie gali būti pateikiami tik pateikus užklausą, tiriant rimtus nusikaltimus.
Vokietijos vidaus reikalų ir teisingumo ministerijos pabrėžia, kad šis teismo sprendimas neprieštarauja pačiam duomenų rinkimo faktui. Tačiau pilietinių teisių aktyvistai, norintys didesnių asmeninių duomenų apsaugos ir privatumo, teigia, kad šis sprendimas yra vienas iš keleto paskutinių laimėjimų prieš griežtesnes saugumo priemones. Tokių priemonių ėmėsi ankstesnės vyriausybės ir kanclerė Angela Merkel.
Anot žaliųjų partijos atstovės Claudijos Roth, didžioji krikščionių demokratų ir socialdemokratų koalicija turėtų pasimokyti iš šių sprendimų ir nustoti kėsintis į konstitucines piliečių teises. Nepriklausomas Vokietijos privatumo komisaras Peteris Schaaras pritaria šiam teismo sprendimui, tačiau pažymėjo, kad jis gali apsunkinti gyvenimą muzikos pramonei. Kovos su autorių teisių pažeidimais ir neteisėtu turinio platinimu internete agentūrų atstovai greičiausiai nebegalės pasinaudoti surinktais duomenimis.
2004 metais teismai vyriausybės pareikalavo sugriežtinti taisykles, reglamentuojančias namų šnipinėjimą. 2006 metais teismas policijai nustatė griežtas ribas, pagal kurias pareigūnai gali naršyti elektroninių duomenų bazių įrašus, ieškodami potencialių teroristų. Įstatyme numatoma, kad duomenų rinkimas yra teisėtas tik tuomet, jei yra konkreti grėsmė Vokietijai ar jos regionui ar kyla pavojus asmens gyvybei ar laisvai.
Kiek anksčiau Vokietijos teismas buvo pareiškęs, kad vidaus saugumo tarnybos gali stebėti įtariamųjų nusikaltėlių kompiuterius, tačiau tik tuomet, jei yra turima pakankamai įrodymų, kad šie nusikaltėliai yra pavojingi. Kovai su potencialiais teroristais vidaus reikalų ministerija buvo nusprendusi pasitelkti ir specializuotus kompiuterinius kenkėjus, kurie šnipinėtų įtariamus kompiuterių vartotojus. Taip pat teismas nusprendė, kad policija negali kaupti didelių valstybinių automobilių registracijos numerių duomenų bazių ir lyginti jų su policijos įrašais. Tokios priemonės turi būti ribojamos ir taikomos tik nagrinėjant konkrečias grėsmes ar tvarkant padidinto nusikalstamumo rajonus. Teismas taip pat žada nagrinėti ir piliečių skundą dėl telefoninių duomenų saugojimo.
2007 metais dėl siūlomų asmeninių duomenų rinkimo ir saugojimo įstatymo pataisų, „Google“ buvo pagrasinusi nustoti teikti „Gmail“ paslaugas Vokietijoje. Naujuoju įstatymu buvo ketinama pareikalauti, kad nuo 2008 metų visos be išimties telekomunikacijų kompanijos rinktų privačią Vokietijos vartotojų informaciją. Vokietijoje yra priimtas ir prieštaringas kompiuterinių nusikaltimų įstatymas, neteisėtomis pavertęs visas kompiuterines programas, kurios gali būti panaudojamos įsilaužimui į kompiuterį. Į šią kategoriją patenka daug kompiuterinių tinklų saugumo patikros priemonių.
Patvirtinę garsiąją Sekimo direktyvą, europarlamentarai atmetė siūlomą pataisą, kad Europos Sąjungos (ES) šalys pačios apmokėtų telekomunikacijų bendrovių kaštus, susijusius su šios direktyvos įgyvendinimu. Todėl bendrovės kaupti duomenis privalės savo sąskaita. Todėl Lietuvoje prakalbus apie šio įstatymo įgyvendinimą, praėjusių metų spalio mėnesį kilo šioks toks nepasitenkinimo šurmulys. Nepaisant to, praėjusių metų pabaigoje Seimas priėmė šias direktyvas ir atrodo, kad duomenų kaupimo sąskaitą teks apmokėti komercinių paslaugų vartotojams.