Nors „Linux“ paplitimo pranašystės girdimos jau ne vieneri metai, tačiau šiai operacinei sistemai, nuolat sulaukiančiai stabilumo bei saugumo liaupsių, asmeninių kompiuterių rinkoje nepavyko užimti daugiau nei 2 proc. Tačiau šį kartą, reikia pripažinti, rinkoje yra pastebimi realių pokyčių įrodymai. Norint naudotis geriausiomis „Windows Vista“ funkcijoms, reikia sparčių kompiuterio komponentų, kurių kaina gali greitai padidinti viso kompiuterio kainą. Tuo tarpu asmeninių kompiuterių rinkoje šiuo metu didžiausias aktyvumas yra pastebimas pigių kompiuterių rinkoje.
Pigesni, nei 400 JAV dolerių nešiojamieji kompiuteriai (apie 950 litų) tapo realybe ir populiariausi iš jų, pavyzdžiui „Asustek Computer Inc. EeePC“ ar „One Laptop Per Child XO“ yra platinami su įdiegtomis „Linux“ operacinėmis sistemomis. „Linux“ taip pat naudojama naujuose nešiojamuosiuose interneto įrenginiuose, kuriuos populiarina „Intel Corp.“. Tiesa, nauji „Asus EeePC“ kompiuteriai jau yra parduodami ir su „Windows XP“ sistemomis, o „Microsoft“ ir OLPC paskelbė apie planus diegti šią sistemą į XO kompiuterius. „Linux“ ne tik yra laisvai prieinama kiekvienam kompiuterių gamintojui. Ši sistema dažnai kur kas geriau tinka spartietiška įranga aprūpintiems pigiems kompiuteriams. Nors kompiuterių gamintojai juose sugebėjo įdiegti „Windows XP“, tačiau neaišku, kas bus su ja, kai šių metų birželio 30 dieną „Microsoft“ nutrauks prekybą „Windows XP“ sistemomis.
Tarp populiariausių parduodamų kompiuterių „Amazon.com“ portale yra ir keletas „Asus“ kompiuterių su „Linux sistemomis. Internete šiais kompiuteriais prekiauja ir „Wal-Mart Stores Inc.“, nors kompanija nusprendė nutraukti prekybą „Linux“ kompiuteriais įprastų parduotuvių tinkle. Verslo vartotojai taip pat vis dažniau domisi atvirąsias sistemas naudojančiais kompiuteriais, kurie besivystančių rinkų atstovams atrodo gerokai patraukliau. Anot Maskvoje įsikūrusios „Rushotel“ viešbučių tinklo vadovo, statant naują viešbutį, nauji asmeniniai kompiuteriai, aprūpinti „Linux“ sistemomis padėjo sutaupyti nuo 30 iki 35 proc., jei lyginti juos su analogiškomis „Windows“ mašinomis. Jo teigimu, rinkoje „Linux“ kompiuterių jau susikaupė pakankamai, kad netrukus pasimatytų pirmieji „lavinos“ efekto požymiai. Vartotojams netrukus bus daug paprasčiau rasti tvarkykles, reikiamas programas ar techninės pagalbos paslaugas.
„Linux“ sistemų plitimui taip pat gali padėti kita šiandieninė kompiuterijos pramonės tendencija, keičianti kompiuterio panaudojimo koncepcijas. Vis labiau plintant internetinėms programoms, mažėja priklausomybė nuo kompiuterio operacinės sistemos bei kitų specifinių programų. Viskas, ko reikia tokio pobūdžio programoms – interneto ryšio ir šiuolaikinės naršyklės. Savo ruožtu, tai reiškia, kad vartotojai galės išgauti iš savo kompiuterių nekreipdami į vieną didžiausių „Linux“ kritikų nurodomą sistemų trūkumą – „Linux“ sistemų nevienodumą.
OS svarbai atsidūrus antrame plane, kompiuterių gamintojai gali turėti daugiau priežasčių lėšoms taupyti ir atsisakyti „Windows“ sistemų, vardan „Linux“. Nors kaina, kurią gamintojai sumoka „Microsoft“ kompanijai už „Windows“ licencijas, oficialiai neskelbiama, tačiau manoma, kad ji dažnai viršija 50 JAV dolerių (apie 120 litų) už kiekvieną parduotą kompiuterį.
„Canonical Ltd.“ kompanijos, platinančios „Ubuntu Linux“ sistemas, vadovas Markas Shuttleworthas yra įsitikinęs neišvengiamų ekonomikos jėgų poveikiu. Anot M. Shuttlewortho, jos yra tarsi ledynai, raižę žemynus ir formavę planetos paviršių. Jo teigimu, „Linux“ negali asmeninių kompiuterių rinkos paimti šturmu, tam reikia laiko.
„Gartner Inc.“ duomenimis iš visų 981 mln. pernai parduotų kompiuterių tik 1,7 proc. buvo įdiegtos „Linux“ sistemos. Tai atrodo labai menkas skaičius, tačiau vos 2,5 proc. užimanti „Apple OS X“ dalis yra laikoma stambia ir svarbia alternatyva „Windows“ sistemoms. Anot „The Linux Foundation“ vadovo Jimo Zemlino, kiekviena „Linux“ atitekusi procento dalis „Microsoft“ atsieina milijonus dolerių. Kitą savaitę J. Zemlino vadovaujama grupė Ostine (Teksaso valst.) susitinka su kompiuterių gamintojais. Šiame susitikime tikimasi paskatinti gamintojus siūlyti „Linux“ kompiuterius vartotojams.
Iki šiol didžiausi kompiuterių gamintojai kompiuteriais su „Linux“ sistemomis prekiauja atsargiai. Pavyzdžiui, „Dell“ savo „Linux“ kompiuterius siūlo specialiame svetainės skyriuje, paskirtame atvirojo kodo kompiuteriams, tiesiogiai nesiūlydama jų, kaip alternatyvų „Windows“ sistemoms. Anot kompanijos atstovės spaudai, toks pateikimas sąlygojamas tuo, kad „Linux“ vis dar nėra masinio vartojimo gaminys.
Iš dalies „Linux“ paplitimui kliudo viena geriausių šios sistemos savybių – jos kintamumas. Bet kokia kompanija ar asmuo gali surinkti atskirus programinio kodo elementus ir sujungti juos į savo „Linux“ sistemą, geriausiai atitinkančią konkrečius poreikius. Todėl užsukus į https://www.distrowatch.com galima rasti šimtus skirtingų „Linux“ sistemų, kurių populiariausių 100 sąrašas yra pateiktas pirmame svetainės puslapyje. Toks susiskaidymas neretai sukelia problemų pritaikant programinę įrangą, nes neretai vienoje sistemoje sukurta programa neveikia kitoje „Linux“ sistemoje dėl skirtingų sistemos komponentų versijų ar paprasčiausiai kitokio rinkmenų išdėstymo. Tiesa, atidžiau pažiūrėjus į svetainėje pateikiamą populiariausių „Linux“ sistemų sąrašą, jame galima rasti tris populiariausias „Linux“ šakas, kurios yra glaudžiai susietos su likusiomis dešimtuko sistemomis. Duodamas interviu J. Zemlinas pripažino, kad naujas technologijas kurti yra žymiai lengviau, nei jas įdiegti rinkoje.