Fonografijos asociacijos (IFPI) dalyvavimas šiame projekte neturėtų būti netikėtas, nes muzikos pramonė niekaip neranda patikimų priemonių kovai su nevaldomu keitimusi muzikos įrašais internete. Masinės teismų kampanijos, nukreiptos prieš internautus ar interneto paslaugų teikėjus nedavė deramo efekto. Brangiai kainavusios apsaugos nuo kopijavimo sistemos taip pat patyrė fiasko, kartais netgi atnešdamos daugiau žalos, nei naudos. Todėl nereikia stebėtis, kad pramogų pramonė bando naujas kovos su piratavimu priemones.
Paplitus interneto paslaugoms, vartotojai greitai atrado, kad šiuo tinklu galima paprastai, greitą ir labai efektyviai gauti juos dominančius muzikos įrašus. Deja, muzikos pramonė tuomet labai priešiškai sutiko naują muzikos platinimo būdą, nes jis grasino drastiškai sumažinti prekybos muzika pajamas, net ir komercializavus tokio pobūdžio paslaugas. Todėl pasitelkusi teismus, muzikos pramonė pasiekė, kad populiarus „Napster“ portalas būtų uždarytas. Muzikos pramonė tikėjosi, kad jiems pavyks sukontroliuoti muzikos platinimą internetu, papildant CD diskus apsaugomis nuo kopijavimo, trukdančiomis atkurti juos asmeninių kompiuterių grotuvais, ar parduodama pavienius skaitmeninius įrašus, apsaugotus perkelti įrašo į kitą įrenginį trukdančiomis sistemomis. Iki pat 2000 metų muzikos pramonės atstovai nuolat atmesdavo prašymus išduoti licencijas prekiauti muzikos įrašais internetu. Pirmosios „Sony“ internetinės muzikos parduotuvės baidė savo klientus 3,5 JAV dolerio už įrašą, kuris po tam tikro laiko tapdavo neatkuriamas, kainomis. Nereikia stebėtis, kad tokios sistemos greitai žlugo ir pirmąja sėkminga internetine muzikos parduotuve tapo tik 2003 metais pasirodžiusi „Apple iTunes“ svetainė.
Deja išleisto į laisvę džino atgal į butelį sukišti nepavyko ir kartą gavę galimybę atsisiųsti įrašus nemokamai, vartotojai nepanoro jos atsisakyti. Kadangi vartotojams nebuvo pateikta jokios teisėtos alternatyvos, siūlančios nors iš tolo panašias paslaugas – internetą užvaldė įvairiausios keitimosi rinkmenomis sistemos. Keitimasis skaitmeniniais muzikos įrašais ar kitomis rinkmenomis tapo savaime suprantamu dalyku ir nemažai vartotojų neįsivaizduoja, kaip būtų galima naudotis interneto paslaugomis, nesinaudojant kokia nors P2P sistema.
Daugelis keitimosi rinkmenomis tinklų leidžia keistis ne vien muzikos įrašais, todėl šiuose tinkluose gausu ir vaizdo įrašų, įvairiausių dokumentų ar programinės įrangos, įskaitant ir įvairiausius kompiuterinius kenkėjus. Būtent jie ir yra didžiausia P2P tinklų grėsmė, ypač jei šiomis programomis naudojamasi neapgalvotai.
Tačiau reikia nepamiršti, kad šią „Childnet“ kampaniją finansavo muzikos pramonė, todėl nereikia stebėtis, kad pateikiamuose patarimuose daugiausia dėmesio skiriama autorių teisių saugojimui, o ne kompiuterinėms grėsmėms. Muzikos pramonė suprato, kad reikia ne drausti keitimąsi muzikos rinkmenomis, o įtikinti vartotojus, kad tai yra blogai ir pateikti teisėtas muzikos įrašų internete alternatyvas. Nors svetainėje pateikiamuose patarimuose ir pamokymuose yra užsimenama, kad keitimosi rinkmenomis tinklai gali būti naudojami ir teisėtam informacijos platinimui, tačiau bandoma įteigti, kad P2P tipo sistemos dažniau yra blogos, nei geros. Lietuviškame tokios svetainės analoge taip pat pirmiausia kalama į galvą, kad P2P sistemos yra blogos, nes jos neteisėtos, pernelyg nesigilinant į tai, kad dalis muzikos gali būti platinama laisvai.
Tokio pobūdžio pokyčiai muzikos pramonėje yra sveikintinas dalykas ir jaunus kompiuterių vartotojus reikia nuo mažens auklėti gerbti autorių teises ir intelektinę nuosavybę. Tačiau šį kartą pasirinktas pamokymų tonas yra kiek nevykęs, be to šie pamokymai vėl gali būti pavėluoti. Atrodo, kad muzikos pramonės atstovai vėl nepastebi naujų rinkos pokyčių, kurie iš principo žada muzikos ir kitus įrašus padaryti laisvai prieinamu ir masiniu dalyku. Vis dažniau tenka girdėti, kai viena ar kita grupė savo naujus muzikos įrašus pateikia internete nemokamai ir parduoda tik fizines laikmenas, papildytas kokiais nors išskirtiniais priedais, įvairią grupės atributiką ir rengia koncertus. Taip pasielgė „Radiohead“, „Nine Inch Nails“ (NIN), o neseniai pasklido kalbos, kad jų pavyzdžiu paseks ir „Metallica“, buvusi viena aktyviausių dalyvių teismuose prieš „Napster“ keitimosi rinkmenomis sistemą.