Nuolat didinant procesorių darbo spartą ir mažinant lustų komponentų dydį, vis sunkiau darosi pašalinti šių komponentų išskiriamą šilumą, nes sudėtinės procesoriaus dalys yra montuojamos vis tankiau. Iki šiol naudoti procesorių aušintuvai gali būti nepakankami, nes lusto viduje išsiskiriantis šilumos kiekis gali būti per didelis, palyginus su lusto paviršiuje montuojamo aušintuvo šilumos sklaidymo galimybėmis. Jau dabartiniuose IBM sukurtuose eksperimentiniuose lustuose, kurių elementai montuojami vienas virš kito, energijos tankis tūrio vienete viršija branduolinio reaktoriaus branduolio energijos tankį.
Šiai problemai spręsti IBM mokslininkai nusprendė procesorius aušinti vandeniu. Tačiau, kitaip, nei šiuolaikinėse kompiuterių entuziastų pamėgtose aušinimo vandeniu sistemose, IBM mokslininkai nusprendė vandenį leisti per pačio procesoriaus lustą. Lustui aušinti, IBM inžinieriai jame nusprendė padaryti elektriškai izoliuotus 50 mikronų skersmens vamzdžius, kuriais ir turės tekėti aušinimo skystis.
Anot IBM inžinierių, vanduo gali žymiai efektyviau perimti lusto išskiriamą šilumą, būtent todėl didžioji dalis našiausių pasaulio kompiuterių yra aušinami skysčiu. Dėl tos pačios priežasties lusto aušinimui turėtų pakakti, net ir mikroskopinio vandens kiekio, jei tik jis tekės pačio lusto vidumi. Anot „Envisioneering Group“ analitiko Richardo Doherty, iki šiol dar niekas nebandė sukurti tokios miniatiūrinės aušinimo sistemos.
Anot Džordžijos universiteto inžinerijos profesoriaus Yogendra'o Joshi, kai kurie kiti tyrėjai jau bandė kurti panašias į IBM technologijas. Tačiau, pasak profesoriaus, reikia pripažinti, kad IBM yra pirmieji, pabandę sukurti komercinę šios sistemos versiją. Tiesa, tiek Y. Joshi, tiek ir IBM pastebi, kad kol kas ši technologija yra galima tik tyrimų laboratorijose ir komercinio jos pritaikymo galima tikėtis ne anksčiau, nei po kokių penkių metų.