Anot Alison DeLauzon, namų kompiuteryje ji sužadino „Eye-Fi“ programinę įrangą ir išvydo visas prarastas atostogų nuotraukas bei porelę vagišių, kurie nusifotografavo pasisavintu fotoaparatu. A. DeLauzon taip pasisekė vien todėl, kad atostogų proga ji dovanų gavo 2 GB talpos „Eye-Fi“ atmintinės kortelę, turinčią bevielio ryšio sąsają. Toks įtaisas tinka ne tik jos „Canon“, bet ir tūkstančiams kitų fotoaparatų.
Maždaug 100 JAV dolerių kainuojantis įrenginys automatiškai siunčia nuotraukas į namų kompiuterį ar internetinį fotoalbumą, vos tik vartotojas įžengia į įrenginiui žinomo bevielio ryšio zoną. A. DeLauzon pasisekė, nes vagišiai netyčia pateko į neapsaugotą bevielio ryšio tinklo zoną, kurios nuostatos atitiko A. DeLauzon namų bevielio ryšio tinklo nuostatas. „Eye-Fi“ „pagalvojo“ sugrįžęs namo ir ėmė siųsti nuotraukas, iš pradžių A. DeLauzon kūdikio, o vėliau atėjo eilė ir laimingiems vagišių veidams.
Ši Niujorko priemiesčio gyventojos patirtis rodo, kad sparčiai tobulėjančios technologijos vis dažniau leidžia sukurti įrenginius, galinčius ne tik išsaugoti, bet ir apsaugoti įrenginyje saugomus neįkainuojamus vartotojų duomenis. Kitaip, nei įrenginius, asmeninius duomenis dažniausiai yra labai sunku ar ne įmanoma atkurti ar pakeisti.
Vaizdo kameros yra bene dažniausiai nusikaltėliams aptikti pasitelkiamas įrenginys. Viena keisčiausių istorijų nutiko praėjusį mėnesį Japonijoje, kai vyriškis nusprendė savo namuose sumontuoti slaptą kamerą ir išsiaiškinti, kur dingsta maistas iš jo virtuvės. Į mobilųjį telefoną atsiųsti kameros užfiksuoti vaizdai, kad maistą vagia jo buto spintoje gyvenusi nepažįstama benamė moteris.
Prieš keletą metų spaudoje buvo gana plačiai rašyta apie „Sidekick“ telefoną, pamestą Niujorko taksi automobilyje ir vėliau rastą 16-mečio, kuris juo fotografavo ir siuntė SMS žinutes. Telefone buvusi programinė įranga automatiškai archyvavo šiuos duomenis kitame kompiuteryje ir tai telefono savininko draugui Evanui Guttmanui leido atrasti siūlo galą. E. Guttmanas pradėjo internetinę gėdinimo kampaniją prieš svetimą telefoną naudojusį 16-metį, kuris vėliau buvo suimtas.
Tačiau vis dažniau mobiliųjų įrenginių šeimininkai neketina pasikliauti vien sėkme ir imasi aktyvių apsaugos nuo vagysčių priemonių, kurios yra pritaikytos įvairiausiems įrenginiams, nuo „iPod“ muzikos grotuvų ar „iPhone“ telefonų iki nešiojamųjų kompiuterių. Oregono valstijoje įsikūrusi „GadgetTrak“ platina programinę įrangą, kuri gali būti įkrauta į šiuos įrenginius ir taip padėti susekti prarastus įrenginius. Pavyzdžiui, pavogus „BlackBerry“ telefoną, tokia programa gali surinkti naujo vartotojo įdėtos SIM kortelės duomenis ir juos išsiųsti teisėtam vartotojui.
„Apple Mac“ kompiuteriuose ši programa filmuoja integruota vaizdo kamera vagišių veidus bei artimiausių bevielio ryšio tinklų informaciją pavogto kompiuterio šeimininkui. Per metus „GadgetTrack“ pardavė apie 20 tūkst. sekimo programų, iš kurių pusę nusipirko diskinių kaupiklių gamintoja „Seagate“.
Anot „GadgetTrack“ kompanijos įkūrėjo Keno Westino, jiems taip sekasi todėl, kad dauguma žmonių nesitiki, kad įrenginiuose gali būti įdiegtos tokios programos. Jis čia pat pripažįsta, kad 100 proc. patikimos apsaugos negali būti ir visuomet bus koks nors būdas jas apeiti. Tačiau, pasak K. Westino, vidutinis gatvės vagišius taip pat greičiausiai nebus kompiuterinės technikos ekspertas.
Tiesa, A. DeLauzon nenorėjo imtis teisinio spaudimo, jos fotoaparatu susigundžiusiems asmenims, kurie buvo restorano, kuriame A. DeLauzon paliko fotoaparatą darbuotojai. Jie, savaime suprantame buvo atleisti, tačiau, anot moters, jai buvo daug svarbiau atgauti nufotografuotus ir nufilmuotus šeimos atostogų vaizdus.