Per metus ypač išaugo kompiuterių ir interneto paplitimas kaimo namų ūkiuose. 2008 m. pirmąjį ketvirtį asmeninius kompiuterius turinčių namų ūkių dalis kaime buvo 11 procentinių punktų didesnė nei prieš metus, namuose turinčių interneto prieigą – 10 procentinių punktų didesnė.
Namų ūkių tyrimo duomenimis, 2008 m. pirmąjį ketvirtį asmeninius kompiuterius namuose turėjo 48 proc. namų ūkių: mieste – 54, kaime – 34 proc. Penkiuose didžiausiuose miestuose kompiuterius namuose turėjo 57 procentai namų ūkių, kituose miestuose – kas antras namų ūkis.
Internetu namuose 2008 m. pirmąjį ketvirtį naudojosi 47 proc. visų namų ūkių. Mieste interneto prieigą namuose turėjo 53 proc., kaime – kas trečias namų ūkis (33 proc.). Didžioji interneto naudotojų dalis (76 proc.) naršyti internete naudojo stalo kompiuterį, beveik kas antras namų ūkis (44 proc.) – mobilųjį telefoną, 27 proc. – nešiojamąjį kompiuterį.
Apsirūpinimas kompiuteriais, mobiliaisiais telefonais, interneto naudojimas tiesiogiai priklauso nuo namų ūkio pajamų. Iš namų ūkių, kurių mėnesinės piniginės pajamos viršijo 3000 litų, asmeninį kompiuterį turėjo 94 proc., interneto prieigą – 91 proc. namų ūkių.
Dauguma (72 proc.) namų ūkių, nesinaudojančių internetu namuose, nurodė, kad jiems internetas nereikalingas. Kitos svarbios priežastys, dėl kurių nesinaudota internetu namuose, – brangi įranga ir dideli paslaugų tarifai, galimybė naudotis internetu kitur, reikiamų žinių neturėjimas.
Namų ūkių tyrimo metu buvo surinkta informacija apie 16–74 metų amžiaus asmenis (apklaustų namų ūkių narius): kiek iš jų, kaip dažnai ir kam naudoja kompiuterį, internetą. Keletas klausimų (kur ir kaip dažnai naudojasi kompiuteriu ir internetu, ar turi mobilųjį telefoną) buvo užduota 12–15 metų amžiaus paaugliams.
Kompiuteriu yra kada nors naudojęsi 60 proc. 16–74 metų amžiaus asmenų. Didelė dalis besinaudojančiųjų kompiuteriu – jauni žmonės. Iš 65–74 metų amžiaus asmenų kompiuteriu yra kada nors naudojęsi tik 9 proc. 2008 m. pirmąjį ketvirtį kompiuteriu naudojosi 56 proc. 16–74 metų amžiaus asmenų.
Dauguma (73 proc.) visų asmenų, kurie 2008 m. pirmąjį ketvirtį naudojosi kompiuteriu, naudojosi juo kasdien, penktadalis (21 proc.) – bent kartą per savaitę.
Internetu 2008 m. pirmąjį ketvirtį naudojosi 53 proc. visų 16–74 metų amžiaus asmenų (2007 m. pirmąjį ketvirtį – 49 proc.). Daugiausia internetu naudojosi mokiniai ir studentai – 98 proc. visų šios grupės apklaustųjų. Iš dirbančių asmenų internetu naudojosi 63 proc.
Dauguma (72 proc.) internautų naudojosi internetu kasdien. Kas ketvirtas–penktas internetu besinaudojantis asmuo naudojosi juo bent kartą per savaitę, bet ne kasdien. Taigi reguliariai (ne rečiau kaip kartą per savaitę) internetu naudojosi 94 proc. internautų, arba pusė visų 16–74 metų amžiaus gyventojų.
Dažniausiai internetas buvo naudojamas ryšiams, informacijos paieškai, laikraščiams ir žurnalams skaityti, muzikos ar vaizdo įrašams parsisiųsti. Elektroniniu paštu naudojosi 78 proc., ieškojo informacijos apie prekes arba paslaugas 70 proc., laikraščius ir žurnalus internete skaitė ar siuntėsi 82 proc., klausėsi muzikos ar siuntėsi muzikos įrašus 55 proc. internautų.
2008 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2007 m. pirmuoju ketvirčiu, buvo dažniau skambinama naudojantis internetu (įskaitant vaizdo skambučius, atitinkamai 46 ir 39 proc. interneto naudotojų), skaitomi laikraščiai ir žurnalai (82 ir 65 proc.), naudojamasi internetinės bankininkystės paslaugomis (51 ir 43 proc. internautų).
Maždaug kas penktas internetinės telefonijos naudotojas nurodė, kad skambinimas naudojantis internetu labai pakeitė skambinimą mobiliuoju telefonu, susirašinėjimą elektroniniu paštu, kas antras atsakė, kad internetinė telefonija šiek tiek pakeitė jo naudojimąsi mobiliuoju telefonu ir elektroniniu paštu.
Laisvalaikio tikslams, tokiems kaip radijo klausymas, TV žiūrėjimas, muzikos klausymas ar vaizdo įrašų žiūrėjimas, parsisiuntimas, žaidimų parsisiuntimas ar žaidimas tinkle, naršykle grindžiamas naujienų tiekimas, internetą naudojo 67 proc. internautų (35 proc. visų 16–74 metų amžiaus asmenų). Iš jų tik kas keturioliktas (7 proc.) mokėjo už garso ar vaizdo medžiagą, kurią siuntėsi ar žiūrėjo internete. Iš nemokėjusių už parsisiųstą ar peržiūrėtą medžiagą 40 proc. nemokėtų bet kokiu atveju, 46 proc. mokėtų, jei nerastų nemokamos reikiamos medžiagos. Po 16 proc. nemokėjusiųjų nurodė, kad sutiktų mokėti, jei mokamos medžiagos kokybė būtų geresnė negu nemokamos ir jei kaina, palyginti su ne internete pirktos garso ar vaizdo medžiagos kaina, būtų patrauklesnė.
2008 m. pirmąjį ketvirtį prekes ir paslaugas asmeniniais tikslais internetu pirko ar užsakė 4,1 proc. visų 16–74 metų amžiaus asmenų, arba 7,1 proc. asmenų, kurie naudojosi internetu. Dažniausiai elektroninė prekyba buvo naudojama perkant bilietus į kultūros renginius, įsigijant kelionės bilietus ar rezervuojant kambarį viešbutyje.
Mobiliaisiais telefonais 2008 m. pirmąjį ketvirtį naudojosi 88 proc. visų 16–74 metų amžiaus asmenų. Tarp vyresnio amžiaus asmenų mobiliojo ryšio naudotojų gerokai mažiau nei tarp jaunimo. Mobiliaisiais telefonais naudojosi 98 proc. 16–24 metų ir 54 proc. 65–74 metų amžiaus asmenų. Pusė mobiliojo ryšio naudotojų už paslaugas atsiskaito išankstiniu mokėjimo būdu, 55 proc. – apmokėdami telefono abonento sąskaitą (5 proc. mobiliojo ryšio naudotojų už paslaugas atsiskaito abiem būdais).
12–15 metų amžiaus paauglių apklausa parodė, kad 2008 m. pirmąjį ketvirtį asmeniniu kompiuteriu naudojosi 98 proc. šio amžiaus asmenų, internetu – 93 proc. (92 proc. berniukų ir 94 proc. mergaičių), mobiliuoju telefonu – 94 proc. 12–15 metų amžiaus paauglių (92 proc. berniukų ir 97 proc. mergaičių).
Duomenys apie informacinių technologijų naudojimą namų ūkiuose surinkti apklausus 5780 naudojantis Gyventojų registru atsitiktinai atrinktų namų ūkių, arba 11 055 16–74 metų ir 681 12–15 metų amžiaus asmenį (iš šių namų ūkių). Tyrimą iš dalies finansavo Europos Sąjunga.