2007 metų birželio mėnesį „BD+ Technologies LLC“ pristatė papildomas BD+ apsaugos priemones, besiremiančias grotuve vykdoma virtualia mašina, kuri sužadinama kiekvieną kartą įdėjus BD+ diską. Ši sistema interpretuoja 100 eilučių ir 60 skirtingų komandų kodą, nuskaitomą iš BD+ disko. Sužadinta programa iš „Blu-ray“ disko įkrauna papildomą programinį kodą, kuris gali transformuoti duomenis ir atkurti dirbtinai pažeistas disko duomenų dalis. Jų neatkūrus, nukopijuotas vaizdas bus sugadintas. Tiesa, įrašas gali būti „gadinamas“ ir nepastebimai, t.y. įterpiant į jį aptinkamus, tačiau ekrane nematomus skaitmeninius vandens ženklus. Tokios žymos gali padėti susekti, kas išplatino neteisėtas kūrinio kopijas internete.
Kaip rašoma „Doom9“ diskusijų forume, keletas programišių sugalvojo būdą, kaip apeiti šias apsaugas ir teisingai nusikopijuoti „Blu-Ray“ disko turinį, pataisant sugadintas vaizdo įrašo dalis. Gana ilgoje diskusijų sekoje nurodoma, kad keletui autorių pavyko sėkmingai nusikopijuoti „Blu-Ray“ vaizdo įrašą ir jį atkurti. Todėl galima tikėtis, kad netrukus internete paplis ir paprastos programos, leidžiančios keletu pelės spragtelėjimu pasidaryti „Blu-Ray“ disko kopiją. Tiesa, „Blu-Ray“ diskus kopijuoti greičiausiai bus kiek kebliau, nei paprastus DVD diskus, nes kiekvienam diskui dekoduoti reikės rasti unikalų raktą kiekvienam diskui. Tačiau tokia kliūtis vargu ar sustabdys norinčius piratauti.
Tokios žinios vargu ar nudžiugins „Blu-Ray“ sistemos autorius, kuriems šiuo metu tenka džiaugtis Pyro pergale. Nors „Blu-Ray“ ir pavyko priversti kapituliuoti HD-DVD, tačiau tai dar nereiškia, kad vartotojai puolė pirkti „Blu-Ray“ įrangą. Be to, internete ėmė sklisti gandai, kad „PlayStation 3“, kuris buvo ir greičiausiai tebėra pagrindinis „Blu-Ray“ grotuvas rinkoje, gali tapti paskutiniuoju „Sony“ žaidimų kompiuteriu. Kompanija patyrė tiek daug nuostolių, kurdama ir platindama „PlayStation 3“, kad ji gali nesiryžti kurti ketvirtosios „PlayStation“ žaidimų kompiuterių kartos ir sutelkus dėmesį į pramoginės programinės įrangos rinką, atsisakyti aparatinės žaidimų įrangos. Tokius gandus skatina ir tas faktas, kad iškart po „Toshiba“ pasitraukimo iš didelės raiškos formatų karo, „Sony“ paskelbė už 835 mln. JAV dolerių „Toshiba“ kompanijai parduodanti „Cell“ mikroprocesorių gamybos padalinius. „Sony PlayStation 3“ žaidimų kompiuteriuose naudojami „Cell“ mikroprocesoriai yra bendras „Sony“, „Toshiba“ ir IBM kūrinys.
„Blu-Ray“ pozicijas gali susilpninti ir žinios apie naują konkurentą. „Royal Digital Media“ (RDM) ir „DreamStream“ kompanijos paskelbė apie naują optinių diskų formatą, kuris ketina konkuruoti su „Blu-Ray“. Anot naujojo formato, kurio pavadinimas kol kas neskelbiamas, autorių, optiniai diskai galės saugoti iki 100 GB duomenų ir jie pakeis didelės raiškos (HD) vaizdo įrašo aprašą, pakeldami kartelę iki 1920p, t.y. iki 1920 vaizdo eilučių („Blu-Ray“ gali atkurti iki 1080p įrašus). Įdomu tai, kad šiose sistemose bus naudojamas vis dar įprastas ir pigus raudonos spalvos lazeris, o įrenginiai bus suderinami su CD ir DVD. Sprendžiant iš kalbų apie minimalius DVD įrangos gamybos linijų pakeitimus, naujajame formate nebus naudojamos egzotinės holografinės technologijos.
Norėdami įtikti apsaugų atsisakyti nenorinčiai kino pramonei, formato autoriai taip pat nusprendė rimtai imtis šifravimo. Jei „Blu-Ray“ naudoja AES 128 bitų raktą (saugus HTP ryšys taip pat pat koduojamas 128 bitų SSL raktu), tai naujojo formato autoriai nusprendė pasitelkti karinio lygio kodavimą, naudojant 2048 bitų ilgio raktą bei 30 raundų algoritmą. Realiai, net ir 256 bitų raktą yra neįmanoma dekoduoti, nes tam nepakaks skaičiavimo pajėgumų.
Tačiau ir „HD DVD“ ir „Blu-Ray“ apsaugos buvo apeitos ne „nulaužiant“ kodavimo raktą, o pasinaudojant kodavimo sistemos spragomis bei nagrinėjant tarpinius kodavimo duomenis, kurie yra prieinami, atkuriant didelės raiškos įrašą kompiuteryje. „Blu-Ray“ dekodavimo raktas yra grotuve, o sužadinant programinį grotuvą, galima prieiti prie grotuvo vidinių duomenų ir išgauti šį raktą. Todėl jei naujojo formato autoriai naudos tokią pačią kodavimo schemą, tai galima spėti, kad ir naujojo formato spynos greitai bus išlaužtos. Kitokia kodavimo schema, būtų labai neparanki galutiniam vartotojui, nes ji, pavyzdžiui, reikalautų, kad grotuvas turėtų ryšį su filmo autorių serveriu, kuris kiekvieną kartą atkuriant įrašą pateiktų raktą.
Tiesa, vidinių grotuvų struktūros nagrinėjimui bando sukliudyti „Windows Vista“, kurioje realizuotas saugaus duomenų kelio sistema, neleidžianti atkurti didelės raiškos įrašo, aptikus kompiuteryje potencialiai pažeidžiamus komponentus. Vartotojo galimybių kištis į sistemos darbą apribojimui yra sukurta ir speciali TCPA duomenų apsaugos sistema. Be to, programinių grotuvų raktas gali būti keičiamas, priverstinai atnaujinant programą internetu.