Kompanijos veikla yra analizuojama kur kas giliau, nei dabar tai daro JAV teisingumo departamentas, nagrinėdamas „Google“ ir „Yahoo“ sandėrį. Dauguma priekaištų dėl šio sandėrio yra grynai finansinio pobūdžio ir susiję su nuogąstavimais dėl galimo internetinių reklamų kainų kilimo. Tačiau yra susirūpinusių dėl sunkiau apčiuopiamų, bet ilgalaikių „Google“ įtakos augimo pasekmių. Baiminamasi, kad kompanijos augimas ir naujos „Google“ programos ima kelti grėsmę vartotojų privatumui, nes kompanija sukaupia vis daugiau duomenų.
Kodėl „Google“ taip ilgai saugo vartotojų paieškos internete duomenis? Ką ji daro su šiais duomenimis? Ar kompanija susieja šiuos duomenis su kitų šaltinių, pavyzdžiui, naujosios „Chrome“ interneto naršyklės surinktais duomenimis. Anot Londone įsikūrusios „Privacy International“ kompanijos direktoriaus Simono Daviso, visi duomenys, pasiekę „Googleplex“, tarsi krenta į juodąją skylę. S. Daviso teigimu, susekti tokius duomenis yra neįmanoma. „Google“, kurios vienas iš veiklos šūkių yra „Nebūk blogas“ („Don't be Evil“), teigia, kad tokie nuogąstavimai yra nepagrįsti. Pavyzdžiui, kompanija teigia, kad interneto paieškos sistemoje surinktos užklausos yra pasitelkiamos paslaugos kokybei didinti.
Tačiau nepaisant šių nuogąstavimų pagrįstumo, „Google“ kompanijai teks susidurti su tomis pačiomis problemomis, kurios kilo „Microsoft Corp.“ kompanijai praėjusio amžiaus paskutiniame dešimtmetyje.
Rugsėjo mėnesį išleista „Chrome“ naršyklė nurodė galimus ateities konfliktus. „Google“ kompanijai nauja interneto naršyklė yra būsimosios internetinės programinės įrangos platforma. Tuo pačiu tai ženklas, kad kompanija sukaupė pakankamai arsenalo, kad mestų iššūkį „Microsoft“ kompanijai, kurios „Internet Explorer“ vis dar užima didžiausią interneto naršyklių rinkos dalį.
Tačiau kitiems vartotojams „Chrome“ sukėlė įtarimų. Kalifornijos valstijoje įsikūrusi „Consumer Watchdog“ vartotojų teisių gynimo grupė yra susirūpinusi „Chrome“ naršyklės ir „Google“ surenkamų duomenų panaudojimu. Anot organizacijos direktoriaus, vartotojai yra pernelyg neaiškiai informuojami apie tai, kokie duomenys yra renkami ir kaip jie perduodami. Labiausiai „Consumer Watchdog“ kritikuoja „Chrome“ naršymo įrankinės juostą, kuri gali būti naudojama vietoje adreso eilutės. Naršyklė surenka ir perduoda „Google“ visus ten rašomus adresus, net jei vartotojas nepaspaudžia „Enter“ klavišo ir nebando atverti parašyto adreso. Anot organizacijos prezidento Jamie'o Courto, kompanija tiesiog tyliai klausosi vartotojo minčių.
Tokia „pokalbio“ metafora kilo dėl naujos „Google Suggest“ funkcijos, kuri yra įtraukta į naršyklę ir kitas „Google“ programas. Pastarosios vartotojui pateikia savo siūlymus, vos tik jie pradeda rašyti adresą ir taip bandoma atspėti, ko nori vartotojas. Todėl kol vartotojas surinks vienos užklausos tekstą, „Google“ programos sugeneruos bent dešimtį užklausų.
Anot „Consumer Watchdog“, taip veikianti suflerio funkcija kelia grėsmę privatumui. Pavyzdžiui, vartotojui surinkus ką nors kompromituojančio, automatinio sufleravimo programa nusiųs šią užklausą kartu su vartotojo kompiuterio IP adresu anksčiau, nei vartotojas ryšis ieškoti tokios informacijos. Tiesa, „Google“ teigia, kad jie pasinaudoja vos dviem procentais atsiunčiamų tokio pobūdžio užklausų ir jau po 24 valandų tokios užklausos yra apdorojamos, pašalinant vartotojus identifikuojančius IP adresus. Vartotojas gali išjungti šią funkciją, atvėręs naršyklės nuostatas arba „Google“ paieškos nuostatų langą, tačiau kompanija iš karto nepateikia aiškios informacijos, kaip tai padaryti. Pavyzdžiui, „Chrome“ naršykle tam galima pasitelkti „Incognito“ lapelį, kuris išjungia sufleravimo užklausų siuntimą. „Consumer Watchdog“ turėjo priekaištų ir šiai funkcijai, nes, anot organizacijos, tokia funkcija leidžia vartotojams manyti, kad internetą jie naršo visiškai anonimiškai, nors iš tiesų „Google“ vis dar siunčia vartotojo užklausas į savo serverius. „Google“ nusprendė sureaguoti į šią kritiką ir numatė galimybę išjungti sekimo slapukų („cookies“) saugojimą vartotojų kompiuteriuose. Nepaisant to, tokios priemonės neapsaugos vartotojų nuo savo asmeninės informacijos paviešinimo kitose svetainėse.
„Chrome“ naršyklė yra dar visiškai naujas gaminys, tačiau „Consumer Watchdog“ nelaukia, kol ji paplis. Organizacija jau yra pateikusi oficialų raštą JAV teismui, kuriame išreiškia susirūpinimą privatumo pažeidimo galimybėmis. „Consumer Watchdog“ teigimu, būtina atkreipti dėmesį į asmeninę informaciją, pavyzdžiui, asmens sveikatos istoriją, valdantį monopolį, nes šiems duomenims pakliuvus į netinkamas rankas, informacija gali būti panaudoti blogiems tikslams.
Nors „Google“ gaminių vyriausias advokatas Michaelis Yangas teigia, kad kompanija nenaudoja „Chrome“ renkamų duomenų savo reklamos paslaugų kokybei gerinti, tačiau tai nenutilto kritikų. Anot jų, kada nors kompanija gali pradėti tai daryti, norėdama geriau išnaudoti savo reklamos verslo ir didžiulės rinkos galimybes. Juk kompanijos paieškos internete paslaugomis naudojasi apie 650 mln. vartotojų.
Skaitmeninės demokratijos centro vykdančiojo direktoriaus Jeffo Chesterio nuomone, „Chrome“ naršyklę, tokia, kokia ji yra dabar, galima prilyginti skaitmeniniam Trojos arkliui.
Tiesa, „Google“ nusprendė atsižvelgti į dalį kritikos ir imasi lopyti potencialias privatumo saugumo spragas. Pavyzdžiui, kompanija ketina nebesiųsti netinkamai surinktų interneto adresų užklausų, jei vartotojas naudojasi „Incognito“ funkcija. Kompanija taip pat neseniai ėmėsi šalinti asmeninę informaciją iš „Google Suggest“ sistemos surinktų duomenų. Šį rudenį „Google“ nusprendė patenkinti Europos Sąjungos reikalavimus ir pašalinti asmeninę informaciją iš paieškos sistemos ataskaitų jau po 9 mėnesių, nors anksčiau šiuos duomenis ji planavo saugoti 18 mėnesių. Tokiu būdu „Google“ tikisi pasiekti ES palankumą, nes „Microsoft“ tokias ataskaitas saugo 18 mėnesių, o „“Yahoo“ - 13. Tačiau pasak „Privacy International“ direktoriaus S. Daviso, „Google“ galėtų šį laiką dar labiau sutrumpinti, nes kompanija turi daug daugiau galimybių, nei jų turi kokia nors kita kompanija, pasinaudoti šia informacija.