„Tu gali jame laikyti pinigus, todėl nereikia bėgioti ir ieškoti bankomato. Netgi gali rinkti taškus, o telefonas susietas su kredito kortelėmis“, - aiškina jaunas japonas.
Didžiosios pasaulio kompanijos, tokios kaip „Nokia“ ir „Visa Inc“, vis dar atlieka bandymus, kaip telefoną paversti atsiskaitymo priemone. Tačiau Japonijoje daugiau negu 50 milijonų žmonių (o tai maždaug pusė visų mobiliųjų telefonų vartotojų) naudojasi telefonais, kurie atstoja pinigines.
Japonija tiesia ne tik tiltus naujoms technologijoms, bet ir naujiems verslo modeliams, kurie palaužia ledus telefonams - piniginėms. Japonai tikisi, kad ši atsiskaitymo priemonė ateityje taps standartu. Prognozuojama, kad pasaulyje apie 700 milijonų žmonių turės tinkamus telefonus ir tokiu metodu atsiskaitys už prekes ir paslaugas jau 2013 metais.
„Negali prieštarauti, kad turėti tokią programinę įrangą telefone yra labai patogu ir kad tai padės mobiliesiems telefonams prasiskinti kelią pasaulyje į prekių ir paslaugų rinkas“, - teigia Tokijuje dirbantis „JPMorgan Securities“ analitikas Hironobu Sawake.
„Žmonės visuomet su savimi nešiojasi mobiliuosius telefonus, todėl jie supras, jog finansinės funkcijos naudingos“, - priduria H.Sawake.
Bandymai užsienyje ir sėkmė Japonijoje parodė, kad technologijos suteikė galimybę mobiliaisiais telefonais pakeisti grynuosius pinigus, kredito korteles, taip pat atsiskaityti už transporto paslaugas, bilietus į kiną ir naudoti kaip elektroninį namų ar darbovietės raktą.
Tačiau idėjos platintojams kyla kliūčių. Ne visi žmonės pasitiki mobiliaisiais telefonais ir skeptiškai vertina galimybes juos vartoti vietoj atsiskaitymo kortelių, be to, naujas verslo modelis ištrintų ribą tarp bankų, ryšio operatorių ir telefonų gamintojų bei pardavėjų.
Nepaisydama vartotojų psichologijos kliūčių, Japonija veržiasi į priekį.
Japonijos telekomunikacijų operatorius KDDI neseniai įsteigė banką su „Mitsubishi UFJ“ finansų grupe. Kompanija „NTT DoCoMo“, kuri užsiima bevielio ryšio plėtra, bendradarbiaudama su trečiu pagal dydį šalies banku „Sumitomo Mitsui“ pradėjo siūlyti kreditines korteles ir teikti paskolas.
Kitose šalyse telekomunikacijų pramonė ir finansų bendrovės kol kas dar tik ieško tinkamų verslo bendradarbiavimo modelių.
„Tradicinė finansų pramonė žengdama į mobiliąją sritį įsilieja į telekomus. Dabar telekomo operatoriai nori būti verslo grandinės dalimi. Derybos prasidėjo sklandžiai“, - padėtį nušviečia bendrovės „Nokia“ strateginės partnerystės ir bendradarbiavimo skyriaus direktorius Gerhardas Romenas.
Didžiausia mokėjimo kortelių kompanija „Mastercard“ pranešė, kad praėjusį menėsį bendravo su keliais bankais dėl komercinių sutarčių, kurios padėtų sukurti atsiskaitymo mobiliaisiais telefonais sistemą. Bendrovė tikisi, kad per ateinančius dvejus metus šioje nišoje itin aktyvūs bus smulkūs bankai.
„Dabar bankai teigia, kad neturi abejonių dėl technologijos. Mums reikia rasti ir mobiliųjų telefonų, ir finansų pramonei palankų modelį. Tai nelengva užduotis“, - tikina „Mastercard“ viceprezidentas Jamesas Andersonas ir priduria, kad ši paslauga pritrauktų daug klientų.
Naujos galimybės rinkodarai
Mobiliuoju telefonu už prekes atsiskaitantis Satoshi Tada dabar jau retai išsitraukia savo odinę piniginę. „Aš naudoju telefoną visur, kur tik galiu. Be to, tai man suteikia nuolaidų ir kitokių patogumų“, - pasakoja japonas. Jis nuolat ieško informacijos apie restoranus, kurie suteikia nuolaidų žmonėms, sąskaitas apmokantiems telefonu.
„NTT DoCoMo“ pradėjo „telefono piniginės“ paslaugą tiekti 2004 metais. Iš paskos greitai pasekė konkurentai KDDI ir Softbank korporacijos. „Nokia“ taip pat jau platina tokius telefonus.
Nors paslaugos sėkmė yra akivaizdi, tačiau tik trečdalis „piniginę-telefoną“ turinčių žmonių pasinaudoja juo atsiskaitydami.
Didžiąją dalį sėkmingai paslauga besinaudojančių asmenų yra žmonės iki 30 metų. Rinkos tyrimai rodo, jog kartą pasinaudoję šia galimybe, vartotojai ją greitai perpranta ir ima nuolat atsiskaityti telefonu.
Tuo džiaugiasi įvairios kompanijos. Telefonas kliento rankoje tampa labai svarbiu duomenų šaltiniu, kuris atskleidžia vartotojo įpročius. Todėl rinkodaros specialistai tokiems klientams nuolat siūlo įvairių kuponų, nuolaidų ir įtraukia į programas, kurios leidžia modeliuoti ir nuspėti pirkėjų elgesį.
„Kai aplink tiek daug telefonų - piniginių, mes negalime jų ignoruoti. Tai įnagis rinkodarai“, - sako Japonijos „McDonald's“ skyriaus atstovas Kazuyuki Hagiwara.
Didžiausias mobiliųjų telefonų rinkos dalyvis „Nokia“ pardavinėja telefonus-pinigines, nors šio gaminio kainą kelia papildoma įranga, kurios reikia, kad duomenys liktų saugūs. Tad šių telefonų kainą gerokai lenkia paprastų mobiliųjų.
„Nokia“ sukurtas artimo lauko komunikacijos aparatas bevieliu ryšiu duomenis perduoda dideliu greičiu, turi daugybę funkcijų, skirtų valdyti elektronines sąskaitas ir kuponus.
Kitaip negu „Nokia“, Japonijos telefonų kūrėjai į savo produktus diegia „Sony“ pagamintą „FeliCa“ įrangą, todėl telefonų-piniginių kaina yra konkurencinga. Gamintojai prognozuoja, kad ateityje šiam verslui reikės dar daugiau programinės ir techninės įrangos.
Kreditinių kortelių tinklas „Visa“ atsiskaitymams telefonu bando pritaikyti „Google“ sukurtą „Android“ operacinę sistemą. D.Britanijos mobilusis operatorius O2 taip pat išbando telefonus - pinigines.
Nors gamintojams ir bankininkams nemažai rūpesčių kelia saugumo klausimas, bet Japonijos „DoCoMo“ kompanija ramina, kad nuotolinio užrakto sistema apsaugos sąskaitas ir jomis negalės naudotis ne savininkas.