Anot nepelno „Mozilla Foundation“ organizacijos vadovės Mitchell Baker, niekas savo noru nesirinktų „Apple“, „Microsoft“ ir „Google“ kompanijų savo konkurentėmis vienu metu. Anot M. Baker, atvirasis kodas yra pagrindinis „Firefox“ privalumas, nes naršyklę kurianti „Mozilla Corp.“ gali pasinaudoti tūkstančių pasaulio programuotojų žiniomis ir pasitelkti jas masiniam gaminiui sukurti. Anot jos, išmintingas vadovavimas šiai programuotojų armijai leidžia pasinaudoti jų idėjomis, vertingais pasiūlymais ir pritaikyti juos paprastiems vartotojams skirtoje programoje.
M. Baker teigimu, atvirojo kodo bendruomenės programuotojai pateikia aibę idėjų ir „Firefox“ autoriams reikia jas išfiltruoti ir priderinti. Jiems tenka milžiniška atsakomybė, nes interneto naršyklė palaipsniui metu tampa vienintele ir svarbiausia programa. Interneto naršyklė atveria vartus į internetinio el. pašto, naujienų, socialinių tinklalapių, skelbimų, elektroninės bankininkystės, muzikos, vaizdo įrašų ir „YouTube“ tipo vaizdo klipų svetaines, nepamirštant, savaime aišku, azartinių lošimų ir pornografijos.
Kelią į interneto rinką „Firefox“ pradėjo skintis 2004 metais, kai interneto naršyklių rinkoje dominavo „Internet Explorer“. Anot „Gartner“ analitiko Davido Smitho, tuo metu visiškai nebuvo jokios konkurencijos ir „Microsoft“ nebuvo jokių paskatų investuoti į naršyklės tobulinimą, todėl ji, galima sakyti, apkerpėjo. Šioje situacijoje „Mozilla“ įžvelgė galimybę naujai nepelno siekiančiai atvirojo kodo kompanijai. Anot M. Maker, jų sukurtas gaminys pasirodė tinkamu metu, kai padėtis pasidarė nepakeliama. „Internet Explorer“ tuo metu sunkiai susidorojo su naršymo užduotimis, vartotojus kamavo nesibaigiantis iššokančių reklaminių langų srautas, todėl „Firefox“ greitai pavyko patraukti dalį vartotojų savo pusėn.
D. Smito teigimu, naują „Internet Explorer“ versiją „Microsoft“ pateikė tik iš niekur pasirodžius „Firefox“ naršyklei. Dabar „Firefox“ naršyklei tenka apie 20 proc. pasaulinės rinkos, o kai kuriuose regionuose šios naršyklės vartotojų skaičius siekia 40 proc. Remiantis marketshare.hitslink.com puslapio duomenimis, „Internet Exploer“ vis dar tenka daugiau nei 70 proc. rinkos, „Apple Safari“ naudojasi apie 6,5 proc., o „Chrome“ ir „Opera“ tenka tenkintis maždaug vienu proc. Tiesa, kai kurie apžvalgininkai labai teigiamai vertina mobiliesiems telefonams skirtą „Opera“ naršyklę, vadindami ją geriausia.
Tiesa, kaip pastebi IDC analitikas Alas Hilwa, „Apple“ ir „Windows“ konkurentai yra atskirti stiklo siena, nes didelė dalis vartotojų nesivargina keisti interneto naršyklės ir naudoja tai, kas yra pateikiama jų kompiuteriuose. Tokias tendencijas patvirtina ir spartus „Internet Explorer“ paplitimas, aršūs antimonopoliniai teismai bei išskirtinės sutartys su kompiuterių gamintojais, dėl įprastinių kompiuterių nuostatų.
Tačiau M. Baker nesutinka su tokia nuomone. Anot „Mozilla Foundation“ vadovės, jei viskas, ką pavyks pasiekti „Chrome“ – dar labiau suskaidyti rinką, tai, jos teigimu, tai bus „Google“ pralaimėjimas. „Google“ įdėjo daug pastangų ir lėšų, kurdama naršyklę, galinčią sujungti asmeninius kompiuterius ir skaičiavimo sistemų debesį. „Google“ kompanija specializuojasi tinklo paslaugų srityje, pateikdama programas, kurios yra sužadinamos kompanijos tarnybinėse stotyse. Tačiau M. Baker teigimu, „Mozilla“ pasuko kitu keliu ir kompanija nesiekia glaudžiai susieti „Firefox“ naršyklės su kitomis programomis. Be to, ši kompanija neturi tokių išteklių, kaip likusios interneto naršyklių rinkos dalyvės. Anot M. Baker, „Mozilla Foundation“ negali sau leisti nusipirkti sėkmę ir turi visiškai pasikliauti atvirojo kodo bendruomene, kuri savanoriškai padeda kurti bei platinti kompanijos gaminius.