Naudodama moderniausias technologijas ES siekia sukaupti milijonus
skaitmeninių objektų - filmų, fotografijų, paveikslų, garso įrašų,
žemėlapių, rankraščių, laikraščių, dokumentų ir, be abejo, knygų.
Pradėjusios veikti bibliotekos naudotojai iškart galės rasti didelės
apimties literatūros darbų, tokių kaip Dante „Dieviškoji komedija“
arba tapybos šedevrų - pavyzdžiui Jano Vermeero „Mergina su
perlo auskaru“, taip pat kompozitorių, tarp jų Ludwigo van Beethoveno, rankraščių.
Interneto ir kūrinių įskaitmeninimo technologijos „leis studentui iš
Čekijos naršyti Britų biblioteką nenukeliavus į Londoną arba meno gerbėjui
iš Airijos iš arti apžiūrėti „Moną Lizą“ nestovint eilėse Luvre“, - aiškino
atsakinga už informacinę visuomenę ir mediją ES komisarė Viviane Reding.
Pasak komisarės, „Europeana“ suteiks galimybę „plačiau pažvelgti į visus
lobius, giliai paslėptus mūsų bibliotekose, muziejuose ir archyvuose“, taip
pat „palyginti šedevrus, šiuo metu išsisklaidžiusius po visą pasaulį“.
Projekto pradžia gana kukli - „Europeana“ šiuo metu turi 14 etatinių
darbuotojų, o projektui vystyti skirta 2,5 mln. eurų (8,6 mln. litų).
Bibliotekos adresas internete - www.europeana.eu.
Bandomojoje bibliotekos versijoje, kuri startuos ketvirtadienį, bus apie
2 mln. skaitmeninių kūrinių. Jie visi jau anksčiau buvo prieinami viešai,
nes daugumos naujausiųjų kūrinių publikavimą varžo autorinių teisių ir
naudojimo internete sąlygos.
Iki 2010 metų, kai „Europeana“ pradės veikti visu pajėgumu, bibliotekoje
ketinama sukaupti 10 mln. kūrinių. Skaičius įspūdingas, tačiau tai tėra
lašas jūroje, žinant, kad didesnėse Europos viešosiose bibliotekose saugoma
2,5 mlrd. knygų.
Daugiausiai išteklių eikvoja kūrinių įskaitmeninimas.
Šiuo metu skaitmeniniu formatu prieinama apie 1 proc. ES nacionalinėse
bibliotekose saugomų knygų. Tikimasi, kad iki 2012 metų jų pagausės iki 4
procentų. Tačiau įskaitmenintus kūrinius dar reikia patalpinti internete.
Ši milžiniška užduotis pasirodė esanti neįkandama netgi interneto
milžinei - JAV kompanijai „Microsoft“.
2006 metų pabaigoje „Microsoft“ buvo pradėjusi savą internetinės
bibliotekos projektą, tačiau po 18 mėnesių jį nutraukė, tesugebėjusi
įskaitmeninti apie 750 000 kūrinių.
Kita vertus, kompanija „Google“, kuri yra viena iš šios srities
pradininkių, teigia, kad jos projekte „Google knygų paieška“ (Google Book
Search) publikavo apie 7 mln. knygų, išleistų iki 2004 metų pabaigos.
„Europeana“ projektas iš pradžių buvo rengiamas kaip 27 šalių Bendrijos
iššūkis „Google“ bibliotekai. Prancūzijos iniciatyva keletas šalių 2005
metais susitarė pradėti vystyti ES lygio elektroninę kūrinių talpyklą.
Bibliotekoje, kurios interneto portalas pradėjo veikti 2007 kovą, iš
pradžių patalpinta keli tūkstančiai darbų iš Prancūzijos, Vengrijos ir
Portugalijos. Šiuos leidinius įkėlė Prancūzijos nacionalinė biblioteka,
kuris 1996 metais pradėjo vystyti savo internetinės saugyklos projektą
„Gallica“.
Sumanymą įgyvendinti trukdo dar viena kliūtis - „Europeana“ projekte
naudojama 21 kalba, nors pradžioje daugiausiai dėmesio skiriama projekto
versijoms anglų, prancūzų ir vokiečių kalbomis.
Be to, 2009-2010 metais Briuselis skirs apie 120 mln. eurų (414,3 mln.
litų) skaitmeninėms technologijoms vystyti, o dar 40 mln. eurų (138,1 litų)
bus investuota į daugiakalbius projektus, tokius kaip automatinio vertimo
sistemos.
Bendrija taip pat tikisi, kad prie šių projektų prisidės privatusis
sektorius, o tai labai paspartintų jų įgyvendinimą.