Nors „Intel“ kompanija jau beveik metai pirmauja naudojant pažangesnes 45 nm technologijas, tačiau tam tikrose srityse „Core i7“ šeima tik dabar prisivijo „AMD Athlon“ procesorius. Naujasis „Intel“ procesorius, anksčiau vadintas kodiniu „Nehalem“ vardu yra pirmasis tikras keturių branduolių procesorius, nes anot AMD, iki šiol „Intel“ tiesiog „klijuodavo“ po du dvibranduolius procesorius viename korpuse ir vadindavo juos keturių branduolių procesoriais. Tuo tarpu visi keturių branduolių AMD procesoriai turėjo po keturis branduolius viename silicio luste.
Kurdama i7, „Intel“ nusprendė nukopijuoti ir daugiau „Athlon“ ir „Phenom“ procesoriaus savybių. Pavyzdžiui, i7 procesorių šeimoje pirmą kartą atsirado integruotas atmintinės valdiklis bei trečiojo lygmens spartinančioji atmintinė. „Intel Quick Path Interconnect“ magistralės idėja taip pat nukopijuota nuo labai sėkmingos AMD „HyperTransport“ vidinės magistralės, leidžiančios ypač sparčiai perduoti duomenis iš procesoriaus į atmintinę ar kitą įrenginį, prijungtą prie HT magistralės. Iki pasirodant „Quick Path Interconnect“ magistralei „Intel“ sistemos dažnai kentėdavo nuo pagrindinės magistralės pralaidumo trūkumo. Net ir 1333 Mhz dažnio magistralė kartais būdavo nepakankama perduoti reikiamą duomenų kiekį sparčiausiems keturių branduolių procesorių modeliams ir pastarieji jausdavo duomenų „badą“.
Nauji keturių branduolių procesoriai vienu metu gali vykdyti dvi skirtingas instrukcijų sekas („thread“) taip sukuriant net aštuonių savarankiškų procesorių iliuziją. Keletas tariamai savarankiškų procesorių gali gerokai padidinti tam tiktų programų, pavyzdžiui, vaizdo apdorojimo programų ar žaidimų, darbo spartą. Tačiau jei programos, o tokių vis dar yra daug, nesugebės išnaudoti daugelio branduolių privalumų, papildomi procesoriaus bus beveik nenaudojami. Dėl šios priežasties „Intel“ ir „Microsoft“ yra paskelbusios investuosiančios į lygiagrečiųjų skaičiavimų tyrinėjimą.
Tiesa, šios funkcijos yra numatytos ir naujuosiuose AMD procesoriuose, vadinamuose kodiniu „Shanghai“ vardu. Tačiau, kaip pažymi analitikai, šie procesoriai kol kas yra skirti tik didelės spartos ir tuo pačiu gerokai brangesnių kompiuterių rinkos daliai. Tuo tarpu paprastų kompiuterių pirkėjai naujųjų procesorių turės laukti iki kitų metų.
„Intel“ nusprendė elgtis kitaip ir pirma pateikti procesorius eiliniams staliniams kompiuteriams. Tuo tarpu nauji i7 procesoriai, skirti nešiojamiesiems kompiuteriams bei serveriams, pasirodys tik kitais metais. Energijos taupymo funkcijos automatiškai reiškia ilgesnį darbo nuo baterijų laiką bei mažesnį išskiriamą šilumos kiekį, kuris yra aktualus skaičiavimo centrus prižiūrinčioms kompanijoms, mokančioms didžiules sumas už kompiuterių ir oro kondicionierių sunaudojamą elektros energiją.
Pasak „Intel“ atstovo Billo Calderio, vėlesnės procesoriaus versijos bus gaminamos pagal dar pažangesnę 32 nm technologiją. AMD taip pat ketina pereiti prie 32 nm technologijų, tačiau šis virsmas planuojamas ne anksčiau 2010 metų, o pirmieji serijiniai gaminiai pasirodys 2011 metais. Tiesa, AMD ketina atsisakyti pažangesnės SOI silicio lustų gamybos technologijos, leidusios „Shanghai“ serijos procesoriams iki 30 proc. padidinti darbo spartą ir iki 40 proc. sumažinti išskiriamą šilumą. Tokio sprendimo priežastys yra grynai ekonominės, nes SOI tipo lustų gamyba yra gerokai brangesnė už CMOS, kurią naudoja „Intel“. Todėl skolų varginama AMD naujuosius 32 nm procesorius taip pat gamins pagal patobulintą CMOS lustų gamybos technologiją.
„Intel“ šiuo metu užima apie 80 proc. asmeninių kompiuterių procesorių tinkos, tuo tarpu AMD atitenka beveik visa likusi dalis. Trečiajam asmeninių kompiuterių procesorių gamintojui VIA tenka tenkintis procento nesiekiančia rinkos dalimi bei įvairiais specializuotais sprendimais.
Tiesa, vertinant procesorių darbo spartą, „Intel“ jau kelinti metai iš eilės lieka praktiškai vienvaldžiu lyderiu. Net ir sparčiausi „Phenom“ modeliai tik vejasi sparčiausius „Core“ modelius, o pasirodžius i7, šis atotrūkis dar padidės ir vargu ar „Shanghai“ labai pakeis padėtį. AMD iki šiol turėjo neblogas pozicijas tarnybinių stočių rinkoje, kur pirkėjai vertina ne vien spartą, bet ir energijos sąnaudas, tačiau naujasis i7 gali smarkiai sumaišyti kortas ir dar labiau apsunkinti AMD padėtį. AMD kol kas lieka vienintelis koziris – našumo ir kainos santykis. Nesivaikantiems ypač didelio našumo ir norintiems sutaupyti – AMD sistemos yra labai patrauklus pasirinkimas, nes dabartinių procesorių spartos visiškai pakanka eilinėms užduotims atlikti. Tuo tarpu AMD sistemos, kaip taisyklė, yra keliomis dešimtimis procentų pigesnės, nei analogiškos klasės „Intel“ sistemos.