Mokslininkams pavyko sukurti matematinį modelį, paremtą mūsų veido bruožų ypatybių studijomis. Anot Jeruzalės universiteto profesoriaus Danio Lischinksio, jų sukurta technologija galėtų būti naudojama, pavyzdžiui, internetiniuose portaluose, siūlančiuose automatiškai padailinti internautų įkeliamas nuotraukas. Universitete atlikti tyrimai parodė, kad šiek tiek pakeitus mūsų akių formą, atstumą tarp jų, palenkus lūpas ar patempus nosį, galima vieną ar kitą veidą paversti kur kas patrauklesniu, arba, atvirkščiai, atstumiančiu.
Pasak D. Lischinksio matematinio modelio kūrimui tyrinėtojai rodė žmonėms įvairius veidus ir žymėjosi jų nurodomus veidų patrauklumo įverčius. Vėliau komanda išanalizavo rodytus veidus bei jų patrauklumo įverčius ir pabandė pakeisti kitas nuotraukas taip, kad jos atrodytų patraukliau. Anot D. Lischinksio, šiuo metu jie ieško galimybių komercializuoti savo sukurtą programinę įrangą. Jo teigimu, moterys tokią programą galėtų panaudoti patrauklesniam makiažui pasidaryti. Tačiau tokia patobulinta nuotrauka gali būti pateikta plastinės chirurgijos specialistui ir paprašyta atitinkamai pakeisti netobulą originalą.
Nors programos pakeitimai yra subtilūs, tačiau jų rezultatai yra akivaizdūs. Reikia pažymėti, kad programinė įranga nebando pataisyti įgimtų veido bruožų, pavyzdžiui, kiek kumpos nosies, todėl patobulintoje nuotraukoje lieka tas pats asmuo, tik jau gražesnis. Anot profesoriaus, jie nesistengia sukurti pasaulį, kuriame visi atrodo vienodai ar yra panašūs į Holivudo superžvaigždes. D. Lischinksio teigimu, ši programa bando pagerinti kitų suvokiamą asmens veido bruožų patrauklumą, kiek galima mažiau keisdama veido formas. Mokslininkai taip pat pripažįsta, kad tokie pakeitimai panaikinta dalį tikrojo veido bruožų ir dėl to galutinis vaizdas gali nebeturėti originalui charakteringų bruožų, darančių jį išskirtiniu.
Kaip pastebi D. Lischinksis, dalis apklaustų asmenų teigė, nesusižavėję programos pataisytomis kino žvaigždžių nuotraukomis. Jis manąs, kad patrauklumo vertinimui didelę įtaką daro veido pažinojimas. Tokias mintis patvirtina ir tai, kad asmenims parodžius nežinomus veidus, didžioji dauguma apklaustųjų patrauklesniais veidais nurodė programos padailintas nuotraukas.
Pačios programos bandymo tarp Jeruzalės moterų rezultatai yra neapibrėžti. Viena moteris pareiškė, neketinanti naudoti tokios programos, nes taip sukuriamas tobulas vaizdas, o niekas nėra tobulas. Tai yra neįmanoma bei neetiška ir todėl greičiausiai būtų nusivilta rezultatais.
Tiesa, programinės įrangos darbui būtinos aukštos kokybės nuotraukos, kuriose veidas matomas iš priekio. Prastai sufokusuotos ar pakreipto veido nuotraukos išsyk supainioja programą. Tai jau ne pirmas kartas, kai kompiuteriai ima nagrinėti žmones ir šiuos analizės rezultatus naudoja žmogiškiems faktoriams vertinti. Pavyzdžiui, programos bando perprasti vartotojo nuotaiką arba bando nustatyti potencialius žudikus.