ES telekomunikacijų komisarė Viviane Reding pasiūlė imtis papildomų kainų ribojimo priemonių ir neapsiriboti jau nustatytomis tarptautinių mobiliųjų pokalbių kainomis, galiojančiomis skambinant į 27 ES šalis. V. Reding pasiūlė riboti ir tarptautinių tekstinių žinučių bei mobiliųjų interneto paslaugų, būnant užsienyje, kainas. ES telekomunikacijų ministrai ketina pritarti tarptinklinių mobiliųjų pokalbių („roaming“), kainos ribojimui dar trejiems metams. Anot V. Reding, ji tikisi, kad šioms kainoms riboti bus imamasi griežtesnių priemonių.
Europos Parlamentas taip pat ketina pritarti šioms priemonėms, kurios turėtų įsigalioti nuo kitų metų liepos mėnesio. V. Redding pasiūlė apriboti tekstinės žinutės siuntimo iš kitų šalių kainą iki 0,11 euro (apie 37 centus), tuo tarpu, kai ES vidurkis yra maždaug 0,29 euro (maždaug 1 litas). Ministrai taip pat išreiškė norą pritarti V. Reding pasiūlymui apmokestinti kiekvieną tarptautinio pokalbio sekundę, pradedant nuo 31-os pokalbio sekundės, neleidžiant operatoriams skaičiuoti pokalbių trukmės minutėmis. ES komisarė taip pat norėtų apriboti tarptinklinių mobiliųjų internetinių paslaugų kainą iki 1 euro (apie 3,4 lito) už megabaitą, tačiau kai kurių vyriausybių atstovai norėtų šią kainą sumažinti dar labiau. Kai kurie ministrai netgi pateikė pasiūlymą išvengti „sąskaitų šoko“ situacijų, neleidžiant teikti paslaugų ar bent jau pateikiant perspėjimą, jei suteiktų paslaugų kaina pasiekia 50 eurų (apie 170 litų).
Tačiau operatorių atstovai teigia, kad tokios ES pastangos apginti vartotojų piniginę gali atsisukti prieš pačius vartotojus. Pasak „Orange-France Telecom“ atstovo spaudai, norint pereiti prie kitų ryšio paslaugų teikimo, yra svarbu žvelgti toliau, nei į dabartinių paslaugų kainų ribojimus. Anot jo, kainų ribojimas, apimantis tik dalį rinkos, mažina norą investuoti į naujus tinklus.
Tokio pobūdžio problemoms spręsti ministrai bandys sudaryti papildomą pasiūlymų rinkinį, kuriuo planuojama paskatinti konkurenciją ir taip leisti vartotojams pateikti pigesnių paslaugų. Tiesa, pirmo pasiūlymo rinkinio svarstymo Europos Parlamente metu, buvo atmesta nemaža dalis V. Reding pasiūlymų. Anot „Orange-France Telecom“ atstovo spaudai, šie pasiūlymai – jokia revoliucija, o paprasčiausiai praleista galimybė paskatinti rinką ir kritinės investicijos į infrastruktūrą tuo metu, kai visą Europą kamuoja sunki ekonominė situacija. Visai tikėtina, kad ES narės pasinaudos skirtingomis pasiūlymo rinkinio dalimis, todėl parlamentui dar teks svarstyti šį klausimą kitais metais.
V. Reding ir Parlamento nuomonės išsiskyrė, aptariant keletą klausimų. Pavyzdžiui, V. Reding norėjo įsteigti ES finansuojamą telekomų reguliavimo tarnybą, kuri taip pat rūpintųsi ir interneto saugumo klausimais. Tuo tarpu ES valstybės norėtų mažiau įtakingos agentūros, iš dalies finansuojamos ES, kuri neužsiimtų interneto saugumo klausimais. Ši agentūra turėtų tiesiog koordinuoti nacionalinių telekomų reguliatorių veiklą.
ES komisarė taip pat norėjo vetuoti nacionalinių reguliatorių priimtas priemones, teigdama, kad jos nepakankamai stimuliuoja konkurenciją, tačiau Parlamentas nepritarė šiam siūlymui. Europos komisijos norui vetuoti nepritarė ir daugelis ES šalių.
ES šalys taip pat tvirtina, kad radijo dažnių skirstymas yra grynai nacionalinės politikos klausimas ir nepritaria visuotiniam laisvų radijo dažnių reguliavimui ES mastu. Tiesa, Parlamentas iš dalies pritarė V. Reding pasiūlymui dalinai koordinuoti dažnių skirstymą. Europos telekomunikacijų komisarė taip pat siekia nacionaliniams reguliatoriams suteikti teisę, priversti telekomunikacijų kompanijas atskirti savo tinklus bei paslaugas ir taip sudaryti galimybę konkuruojančioms paslaugų kompanijoms pasinaudoti nacionalinių telekomų tinklais. ES šalių atstovai nesutaria dėl tokių reguliavimo priemonių taikymo.