Tačiau praėjusios savaitės pabaigoje kažkam trūko kantrybė ir N. Klecakui teko tris valandas atsakinėti į policijos klausimus. Pareigūnai taip pat apieškojo jo namus bei kompiuterį. Teisėsauga atmeta kritiką dėl N. Klesaco suėmimo, teigdama, jog elgėsi teisėtai. Anot vyriausiojo policijos komisaro Krunoslav Borovec, N. Klesaco grupės puslapyje buvo pateikiamas I. Sanaderio fotomontažas, kuriame ministras buvo vaizduojamas, apsivilkęs nacių uniformą. Nacistinė simbolika yra draudžiama Kroatijos įstatymais. Kroatijos policijos vadovas Vladimiras Faberis taip pat teigia, kad tyrimas buvo pradėtas dėl svetainės turinio, o ne dėl jos autoriaus politinių pažiūrų.
Policijos veiksmams pritaria ir pats ministras pirmininkas, teigdamas, jog nacistinės simbolikos naudojimas nesiderina su jokia satyra. Anot I. Sanaderio, toks fotomontažas, tai išpuolis ne prieš jį, o prieš Kroatijos demokratiją. Tačiau puslapio autoriaus, kuris, beje, priklauso socialdemokratų partijos jaunimo grupei, tokie teiginiai neįtikino. Anot N. Klecako, tai grynai politinė byla, nes I. Sanaderio nuotrauką su nacistine simboliką įkėlė ne jis, o kažkuris iš N. Klecako sukurtame puslapyje komentarą palikęs lankytojas. Kai kurie interneto šaltiniai užsimena, kad N. Klecaką buvo bandoma susieti ir su vaikų pornografijos platinimu.
J. Lovric teigia, kad šis incidentas atskleidė vyriausybės pareigūnų baimę internetui. Anot jos, vyriausybė negali turėti įtakos internetui ir tai jai kelia nerimą. Įprastinė Kroatijos žiniasklaida yra daugiau ar mažiau laisva, tačiau ji vis vien patiria spaudimą iš politikos ir verslo atstovų. Tačiau nepasitenkinimas I. Sanaderiu internete verda, o policijai suėmus N. Klecaką, opozicinė reakcija tiesiog sprogo.
Vyriausybei gali būti sunku užgniaužti politinius debatus internete. Nauji, prieš vyriausybę nukreipti „Facebook“ tinklaraščiai dygsta tarsi grybai po lietaus. Vienas bendraminčių puslapis, raginantis gruodžio mėnesį surengti protesto akcijas prieš I. Sanaderį, jau surinko apie 80 tūkst. narių. N. Klecako įkurta I. Sanaderio negerbėjų grupė taip pat vienija 6200 narių, o tai jau daugiau, nei planavo N. Klecakas. Prieš N. Klecako suėmimą nukreipta savaitgalį įkurta „Facebook“ bendraminčių grupė, pavadinta iššaukiančiu „Apieškok mano butą, tu Gestapo šutve, Kroatija nėra policinė valstybė“ („Search my flat, you Gestapo gang, Croatia is not a police state“) vardu jau surinko apie 2600 bendraminčių. Tuo tarpu I. Sanaderiui pritariančių bendraminčių grupė, pavadinta „Lažinamės,kad galiui rasti 7000 žmonių, kuriems patinka Sanaderis“ („I bet I can find 7,000
people who LIKE Sanader“) turi vos 19 narių.
Tiesa, internetiniai aktyvistai greičiausiai susidurs su tuo, kad kompiuteriniai protestantai netaps mitinguojančiais gatvėje. Protestuoti spragsint pelės klavišu yra žymiai paprasčiau ir saugiau, nei mitinguoti gatvėje. „Facebook“ pradėta protesto akcija prieš mafijai priskiriamas žudynes Zagrebe surinko vos kelis šimtus protestuotojų. O „Facebook“ bendraminčių grupė, vienijanti 60 tūkst. narių šiemet ketino surengti streiką Egipte per 80-ąjį šalies prezidento Hosni Mubarako gimtadienį. Tačiau nepaisant didžiulio grupės narių skaičiaus, masinis streikas neįvyko.
Tačiau anot kito opozicijos politiko Damiro Kajino, realus suėmimas ir apklausa gali būti rimtu argumentu. Anot jo, policijos veiksmai buvo akivaizdi žinutė visiems, radusiems naują politinių įsitikinimų reiškimo būdą internete.