Smegenims vis daugiau laiko skiriant technologinėms užduotims atlikti ir vis mažiau bendraujant su kitais žmonėmis, žmogaus smegenys ima pamiršti fundamentalius įgūdžius, tokius kaip bendravimo metu matomų veido išraiškų atpažinimas. Anot G. Smallo, nestimuliuojami neuronų ryšiai, atsakingi už šių „akis į akį“ vaizdinių atpažinimą, ima silpnėti, o tai gali tapti asocialumo, nesugebėjimo suprasti neverbalines žinutes, socialinės izoliacijos priežastimi ar paprasčiausiu nesugebėjimu mokytis įprastinėje mokyklinėje aplinkoje.
D. Smallo teigimu, šie pokyčiai yra ypač pastebimi tarp vadinamosios tikrosios skaitmeninės kartos („digital native“) atstovų, t.y. antrą ar trečią dešimtų gyvenančių jaunuolių, kurie su technologijomis jau susidūrė nuo pat mažens. Anot psichiatro, yra svarbu padėti šiems skaitmeninės kartos atstovams išsiugdyti ir ištobulinti jų socialinius įgūdžius, o skaitmeniniams imigrantams, t.y. vyresnės kartos atstovams – pagerinti technologinius įgūdžius.
Tačiau ne visi sutinka su tokia G. Smallo nuomone. Anot 19-mečio Pasadenos jaunuolio, interneto pokalbių svetainėse, diskusijų forumuose bei internetinių žaidimų pasauliuose praleidžiančio nuo 6 iki 12 val. per dieną, jis be kliūčių bendrauja su savo bendraamžiais ir realiame pasaulyje. Tačiau pasak Johno Rowe'o, jis pripažįsta žinąs keletą asmenų, kuriems gali tikti G. Smallo teiginiai. Anot jaunuolio, jei jis nepaliktų kompiuterio ir nebandytų bendrauti su savo draugais gyvai bent tris ar keturis vakarus per savaitę, jis iš tiesų neturėtų tam reikiamų socialinių įgūdžių. J. Rowe'o teigimu, negalima taip imti ir atsisakyti realaus kasdienio bendravimo.
Jau daugiau, nei prieš 2000 metų Sokratas perspėjo apie skirtingą informacinę revoliuciją – rašytinio žodžio paplitimą. Mokymąsi iš rašytinių šaltinių Sokratas laikė lėkštu ir paviršutinišku, palyginus su tradiciniu verbaliniu mokymu. Kiek naujesniais laikais panašų susirūpinimą sukėlė televizijos atsiradimas. Buvo teigiama, kas vaikai taps labiau agresyvūs ar pasyvūs, o televizija trukdys vaikų mokymuisi.
Savo knygoje „iBrain: Surviving the Technological Alteration of the Modern Mind“ G. Smallas nurodo, kad jam kol kas nepavyko aptikti tvirtų įrodymų, kad naujos technologijos keičia mūsų smegenų struktūrą. Tačiau pasak Rutgerso universiteto smegenų darbo tyrimų mokslininkės Tracey Shors, šie G. Smallo argumentai yra tikrai įdomūs ir provokuojantys. Tačiau yra ir skeptikų. Pavyzdžiui Pensilvanijos universiteto psichologas Robertas Kurzbanas mano, kad mokslininkams dar reikia daug sužinoti apie tai, kaip asmeniniai potyriai sąlygoja smegenų neuronų ryšių susidarymą ir kaip tai siejama su socialiniu bendravimu.
„Google“ ir kitų skaitmeninių sistemų amžius gali pakeisti ne tik bendravimą, bet ir tai, kaip mes mokomės skaityti. Paprastai, kai vaikas mokosi pažinti rašmenis, smegenyse formuojasi stabilūs neuroniniai ryšiai, kurie laikui bėgant leidžia atsirasti sudėtingoms analizės ir atpažinimo formoms. Smegenų darbo analitikė Maryanne Wolf, tokią analizę ir suvokimą vadina „giliu skaitymu“. Tačiau tam reikia laiko, net jei tas laikas viso labo matuojamas sekundės dalimis, o visas šiuolaikinis skaitmeninis pasaulis remiasi greičiu – greitu paviršutiniškos informacijos rinkimu.
M. Wolf užduoda retorinį klausimą, kas nutiks, kai jauni žmonės pradės daugiau ir anksčiau skaityti internete? Ar jų smegenys sugebės suformuoti tokius pačius ilgus, giliai analizei skirtus, neuronų ryšius ar bus sudaromi „trumpieji jungimai“, tinkamesni greitam informacijos „praryjimui“? Ir ar tokie ryšiai neturės neigiamos įtakos perskaitytos informacijos supratimui. Anot mokslininkės, šiuos klausimus būtina nagrinėti. M. Wolf mano, kad skaitmeninio pasaulio vaikams reikės specialių instrukcijų, padėsiančių suvokti perskaitytą tekstą.
Tačiau kai kurie tyrinėtojai teigia, kad interneto naudojimas yra naudingas smegenų darbui. Kalifornijos universiteto mokslininkų komandos, kuriai vadovauja Mizuko Ito, atliktas tyrimas rodo, kad daug laiko internete praleidžiantis jaunimas ugdosi skaitmeniniam amžiui reikiamus įgūdžius, kurių vėliau greičiausiai prireiks dirbant. M. Ito teigimu, jie greičiau išmoksta apie saugumą ir privatumą internete, sužino ką dera ir ko nedera rašyti internete.
Apie skaitmeninių technologijų gerą ir blogą įtaką dažnai su savo draugais diskutuoja ir J. Rowe'as. Anot jo, dažniausiai šnekama apie tai, ar pernelyg ilgas kompiuterių naudojimas gali asmenį pavesti asocialiu. Tačiau čia pat jis pridėjo, kad nepaisant ilgo laiko, praleidžiamo prie kompiuterių, jie vis dar gali gyventi normalų socialinį gyvenimą.