Savo veiklą „Facebook“ portalas pradėjo, kaip internetinis portalas, skirtas studentams, tačiau dabar šiai internetinei bendruomenei priklauso per 140 mln. narių iš viso pasaulio. Tarp naujų jos narių yra ir jauna 23 metų amžiaus mama Kelli Roman, praėjusiais metais įkėlusi į portalą įkėlusi nuotrauką, kurioje ji krūtimi maitino vieną iš dviejų savo vaikų. Tačiau vieną dieną ji pastebėjo, kad šios nuotraukos nebėra, o užklaususi „Facebook“, ji gavo formalų sausą el. pašto laišką.
Savo nariams „Facebook“ draudžia įkelti bet kokias nešvankaus, pornografinio ar akivaizdžiai seksualinio turinio nuotraukas. Remiantis šiomis taisyklėmis yra draudžiamos nuotraukos kuriose matoma kiek per daug atviros odos.
Supykusi K. Roman įsteigė „Facebook“ grupę, protestuojančią prieš tokį buką taisyklių taikymą. „Ei, „Facebook“, maitinimas krūtimi nėra nešvankybė“ („Hey, Facebook, breast-feeding is not obscene!“) pavadinta protesto grupė jau vienija per 97 600 narių. Anot Kalifornijoje gyvenančios K. Roman, jei vaiko maitinimas buteliuku yra laikomas normaliu dalyku, tai ir maitinimas krūtimi turi būti traktuojamas taip pat.
Jai pritaria ir Otavoje gyvenanti 5 vaikų motina Stephanie Muir, savanoriškai dalyvaujanti viešosios sveikatos bei maitinimo krūtimi projektuose. Pasak S. Muir, atėjo laikas atsikratyti viešosios nuomonės, kad moters krūtys yra kažkas blogo, pavojingo ar kenksmingo vaikams ir jas būtina kruopščiai slėpti nuo vaikų akių. Anot S. Muir per 11 tūkst „Facebook“ narių sudalyvavo virtualioje protesto akcijoje ir įprastinius savo abonento savo paveikslėlius pakeitė į krūtimi maitinamų kūdikių nuotraukas. O šalia „Facebook“ būstinės Kalifornijoje 23 metų amžiaus Heather Farley surengė realų virtualios protesto akcijos priedą. Šeštadienio rytą po Kalėdų prie kompanijos paradinių durų pasirodęs būrys kūdikius krūtimi maitinančių moterų pritraukė ne tik vietinės žiniasklaidos, bet ir negausių „Facebook“ darbuotojų dėmesį.
Jau beveik 4 metus „Facebook“ narė, turinti per 400 portalo kontaktų, H. Farley teigia, kad jai tektų kopijuoti labai daug informacijos, jei ji apsispręstų ieškoti kito portalo su švelnesnėmis taisyklėmis. „Facebook“ portalu ji naudojasi gerokai dažniau, nei el. paštu ir būtent portalo pagalba ji susisiekia su buvusiais draugais iš mokyklos ir studijų laikų.
Kaip ir daugelis kitų mamų, ji ypač mėgsta apžiūrinėti savo draugių vaikų nuotraukas ir rodyti savų vaikų nuotraukas draugėms. Tačiau anot H. Farley, turint 9 mėnesių vaiką yra sunku ją nufotografuoti kitaip, nei prižiūrint savo vaikelį. Šių metų pabaigoje ji nusprendė pasikeisti savo abonento nuotrauką ir įkelti save mainančią kūdikį krūtimi. Tačiau matomai kažkam ši nuotrauka pasirodė nešvanki, nes antraip „Facebook“ jos greičiausiai nebūtų trynęs. Kaip ir „MySpace“, šis portalas pasikliauna internetinės bendruomenės „savikontrolės sistema“, kai patys bendruomenės nariai prisižiūri tvarką „savo kieme“ ir praneša apie tvarkos pažeidėjus portalo autoriams.
Anot portalo atstovo spaudai Barry Schnitto, kompanijos taisyklės leidžia beveik visas kūdikių maitinimo krūtimi nuotraukas. Beveik visas, tai reiškia tas, kuriose nematyti krūties spenelio ar jo dėmelė. „Facebook“ taip pat draudžia nuotraukas kuriose matomi visiškai nepridengti sėdmenys, tačiau keleto centimetrų pločio juos „dengianti“ bikinio juostelė jau leidžia nuotrauką kelti į portalą.
Nors „Facebook“ paprastai neieško nuogybių, tačiau kompanija greitai reaguoja į vartotojų skundus, kuriuose jie vieną ar kitą nuotrauką pažymėjo, kaip netinkamą portalui. Anot B. Schnitto, šios taisyklės galioja jau seniai ir jos atspindi daugumos interneto svetainių įprastas taisykles.
Anot interneto reikaluose besispecializuojančio Harvardo teisės mokyklos profesoriaus Johno Palfrey, „Facebook“ tapo savo populiarumo auka. Pasak profesoriaus, kuo daugiau ir dažniau į internetą mes kelsime savo asmeninį gyvenimą, tuo dažniau jusime, kad mūsų asmens teisės turi būti saugomos vis labiau. Tačiau iš tiesų tai tik jausmas. Realybėje internetiniai portalai, nors yra pakankamai vieši, yra uždaros privačios svetainės, kuriose galioja svetainės šeimininko taisyklės, o ne valstybinės nuostatos, reglamentuojančios maitinimą krūtimi ne namie.
Nuogybes draudžiantis „MySpace“ portalas taip pat susilaukė kritikos dėl to, kad ištrynė krūtimi maitinančių kūdikius motinų nuotraukas. Kompanijos atstovas spaudai neatsakė į AP išsiųstas užklausas šiuo klausimu.
Tačiau tarp daugumos interneto svetainių galima išskirti „LiveJournal“ asmeninių tinklaraščių portalą, kuris maitinamų kūdikių nuotraukas aiškiai įtraukė į savo seksualinį turinį draudžiančių taisyklių išimčių sąrašą. Ši išimtis buvo padaryta, atsižvelgus į portalo vartotojų nusiskundimus.
Pastaruoju metu vis dažniau pasigirsta apie interneto turinio kontroliavimo poreikį, motyvuojant tai vaikų moralės ir asmenybės apsauga. Pavyzdžiui, šiuo pretekstu Australijos vyriausybė ketina įdiegti privalomą visuotinio interneto turinio filtravimo sistemą, o Didžiosios Britanijos vyriausybės atstovai prakalbo apie interneto svetainių įverčių sistemą, analogišką kino ar televizijos filmų vertinimui. Praėjusiais metais Didžiosios Britanijos internetinės moralės sergėtojai pagarsėjo, užblokavę „Wikipedia“ enciklopedijos puslapį, kuriame buvo aprašomas 30 metų senumo „Scorpions“ albumas. Kaip ir „Facebook“ portale, kažkam smarkiai užkliuvo albumo viršelis, kurį Britanijos interneto turinio sergėtojai pripažino vaikų pornografija.