Oficialioje Kinijos naujienų svetainėje (www.china.com.cn) pranešama, kad nuolatiniai bei žalingą poveikį darantys pažeidėjai gali būti ne tik paviešinti ar nubausti, bet ir apskritai uždaryti. Apie šią naują kampaniją pirmadienį viešai pranešė Kinijos viešojo saugumo ministerijos ir dar šeškių kitų šalies agentūrų atstovai, surengę bendrą susitikimą.
Šio susitikimo metu buvo pranešta apie priimtą sprendimą, pradėti nacionalinio masto kampaniją, kurios metu bus siekiama pašalinti vulgarų interneto turinį. Vyriausybės atstovų parengtame pranešime nurodoma, kad nešvankus interneto turinys žaloja šalies viešąją moralę ir neigiamai veikia jaunų žmonių fizinę bei dvasinę sveikatą. Nacionaliniais televizijos kanalais transliuoto pranešimo metu buvo išvardyta 19 svetainių ir paslaugų operatorių, kurie, anot susirinkimo dalyvių, nepašalino pateikiamo vulgaraus turinio ir ignoravo šalies cenzorių perspėjimus.
Kitaip, nei beveik visoje likusioje pasaulio dalyje, Kinijos interneto paieškos rinkoje dominuoja „Baidu“, kuriai atitenka maždaug du trečdaliai Kinijos paieškos rinkos. Tuo tarpu „Google“ kompanija yra toli atsilikusi antroji paieškos kompanija. „Google“ viešųjų ryšių atstovė Pekine Cui Jin atsisakė komentuoti šią vyriausybės pareigūnų ataskaitą, tačiau teigė, kad kompanija pakluso valdžios reguliatorių nurodymams. Pasak C. Jin, internautams aptikus ką nors prieštaraujančio Kinijos įstatymams, jie gali kreiptis į „Google“ ir jei šie teiginiai pasitvirtina, kompanija imasi atitinkamų priemonių. „Baidu“ viešųjų ryšių atstovas atsisakė atsakyti į „Reuters“ agentūros žurnalistų užklausas, teigdamas, kad kompanija rengia viešą šio pranešimo komentarą. Sina.com, taip pat taip pat paminėta vyriausybės pateiktame sąraše, kaip ir „Google“ bei „Baidu“ kol kas taip pat dar neturėjo parengusi oficialaus atsakymo į šiuos kaltinimus.
Kinijai vadovaujanti Komunistų partija žino apie jos informacijos kontrolės pastangoms kylančias grėsmes ir jau ne kartą oficialiai yra pradėjusi kovos su pornografija, politine kritika ir sukčiavimu internete kampanijas. Tačiau šį kartą vyriausybė nusprendė imtis griežtesnių priemonių, tačiau nenurodė, kiek laiko truks ši kampanija.
Šios priemonės sutampa su Kinijos komunistų partijos pastangomis užgniaužti disidentus ir protestuotojus, kurie tapo labiau pastebimu, esant ekonomikos nuosmukiui. Be to, 2009 metai yra daugelio jautrių Kinijai politinių įvykių metinės, pavyzdžiui, 1989 metais vykusių kruvinų susidorojimų su prodemokratiškais protestais.
Anot Šalies informacijos biuro tarybos pirmininko Cai Mingzhao, vadovavusio šiam susitikimui, iki šiol kai kurios svetainės bandė pasinaudoti įstatymų bei nuostatų spragomis. Pasak C. Mingzhao, šios svetainės rado įvairių būdų platinti savo žemo lygio, primityvų ir netgi vulgarų turinį, darydamos stiprų neigiamą poveikį daugeliui internautų. Pranešimo metu tarybos vadovas atsakingiems asmenims perdavė nurodymus užgniaužti vulgaraus turinio srautą ir griežtai nubausti pažeidėjus.
Nepaisant griežtos cenzūros, interneto svetainės ir ypač asmeniniai tinklaraščiai tapo savotišku magnetu traukiančiu jau beveik 300 mln. registruotų interneto vartotojų, kurių dauguma yra paaugliai.
Anot Kinijos informacijos centro (net.china.cn), 19 paminėtų kompanijų, įskaitant ir „Google“ bei „Baidu“, nesugebėjo išpildyti šalies pareigūnų nusiskundimų dėl nešvankių paveikslėlių ar nuorodų į pornografiją platinančias svetaines. Kaltinimai buvo pateikti ir populiariems interneto portalams „Sina“ ir „Sohu“ bei dar geram tuzinui kitų keitimosi vaizdo įrašais ir diskusijų forumų svetainių, kuriose buvo pateikiamos problematiškos nuotraukos, tinklaraščiai ir žinutės. Praėjusį mėnesį oficialiame Kinijos dienraštyje buvo išspausdintas straipsnis apie Šanchajuje policijos suimtą moterį, kuri tapo interneto įžymybe, paskelbus vaizdo įrašą, kuriame ji užsiėmė seksu.
Anot Kinijos tinklaraščių platformų pionieriaus Wango Junxiu, ši akcija greičiausiai yra labiau susijusi su internetinės nuomonės suvaldymu, nei su kova prieš pornografiją. W. Junxiu spėja, kad viso to priežastis yra 2009 metais minimos praeities įvykių metinės. Anot tinklaraštininko, tai tik viešas perspėjimas visiems, nes kova su pornografija nesėkmingai vyksta nuo pat pradžių.
Kinijos valdžia neretai užblokuoja prieigą prie didžiųjų užsienio informacinių portalų, tokių kaip „The New York Times“ ar BBC, vos tik juose pasirodo kokia nors politiškai neparanki Kinijos valdžiai informacija. Tokia turinio cenzūra buvo kiek susilpninta Kinijoje vykusių Olimpinių žaidynių metu, tačiau joms pasibaigus Kinija vėl sutankino savo interneto „koštuvo“ tinklelį. Anot šalies atstovų, jie turi teisę filtruoti savo šalies piliečiams prieinamą informaciją ir saugoti juos nuo žalingo poveikio.
Tiesa, interneto turinio filtravimu užsiima ne vien Kinija. Šalies internautų dorove aktyviai rūpinasi ir tokios demokratinės šalys, kaip Didžioji Britanija ar Australija. Europos Sąjungoje taip pat buvo prabilta apie pavojingo interneto turinio filtravimą, tačiau tokie planai buvo greitai sukritikuoti, nes jie yra sunkiai realizuojami techniškai ir sukeltų daugiau nepatogumų eiliniams vartotojams, nei pavojingo turinio tikrai ieškantiems internautams.