Kalėdinės prekybos metu „Amazon.com“ pateikiamame 10 populiariausių kompiuterijos gaminių sąraše nebuvo nė vieno stalinio asmeninio kompiuterio. Tuo tarpu įvairūs nešiojamųjų kompiuterių modeliai šiame sąraše užėmė net 7 pozicijas. Tai dar vienas įprastinių asmeninių kompiuterių dominavimo eros pabaigos požymis, nes plintant bevielio ryšio tinklams ir pingant nešiojamiesiems kompiuteriams, jie tapo tinkamu pasirinkimu milijonams naujų kompiuterių vartotojų. Praėjusių metų trečiajame ketvirtyje kompiuterių gamintojai jau gavo daugiau užsakymų nešiojamiesiems įrenginiams, nei staliniams.
Anot „iSupply“ analitiko Peterio Lino, vertinant darbo našumą ir kainą, nešiojamieji kompiuteriai tapo tokie konkurencingi, kad dabar netgi galima stebėtis, kodėl jie nespėjo pasivyti stalinių kompiuterių dar anksčiau. Anot jo, labiausiai prie asmeninių kompiuterių paklausos mažėjimo prisidėjo galimybė naršyti internetą viešose vietose ir labai išaugęs nešiojamųjų kompiuterių pasirinkimas, leidęs kiekvienam rasti kompiuterį pagal jo poreikius.
Manoma, kad nešiojamiesiems kompiuteriams atpigus iki 300 JAV dolerių už pačius pigiausius modelius, šiemet jie dar labiau įsitvirtins rinkoje. IDC prognozuoja, kad nešiojamieji kompiuteriai šiemet sudarys ne mažiau 55 proc. visų kompiuterių užsakymų. Prie stalo kompiuterių populiarumo mažėjimo labai prisideda ir mažųjų mobiliųjų įrenginių kainų kritimas bei galimybių augimas. Išsivysčiusiose rinkose kompiuteriai apskritai užleidžia vietą mobiliesiems telefonams ir panašiems įrenginiams.
Dauguma kompanijų, laukiančių nešiojamųjų kompiuterių eros pradžios, yra įsikūrusios Taivane, kur pagaminama apie 80 proc. visų nešiojamųjų kompiuterių. Šioje šalyje įsikūrusios ir dvi didžiausios nešiojamųjų kompiuterių gamintojos „Quanta“ ir „Compal Electronics“, kurių kompiuteriai rinką pasiekia vartotojui kur kas žinomesniais „Hewlett-Packard“, „Dell“, „Fujitsu“ ir pan. vardais. Tiesa, pastaruoju metu į rinką ėmė agresyviai brautis ir kiti du Taivano nešiojamųjų kompiuterių prekės ženklai - „Acer“ ir „Asus“. Šios kompanijos sugebėjo atimti pastebimą iki tol rinkoje dominavusių HP ir „Dell“ kompanijų rinkos dalį.
Kitos kompanijos, iki šiol gaminusios asmeninių kompiuterių komponentus, pavyzdžiui, pagrindines ar vaizdo plokštes, keičia gamybos profilį ir imasi gaminti smulkiuosius nešiojamuosius elektronikos gaminius – mobiliuosius telefonus, muzikos grotuvus. O iki šiol garsėjusi savo patikimomis ir sparčiomis pagrindinėmis plokštėmis „Abit“ apskritai nutraukia savo veiklą ir užsidaro.
Anot analitikų, anksčiau panašaus pajėgumo nešiojamieji kompiuteriai kainavo daugiau - du kartus brangiau už stalinius, tačiau technologijų tobulėjimas beveik išlygino šį skirtumą. Ir, pasak jų, kainų skirtumas tapo jau neesminis kriterijus, renkantis namų kompiuterį. „Gartner“ analitikės Tracy Tsai teigimu, tai tiesiog evoliucija ir eilinis vartotojas greičiausiai rinksis mobilumo galimybę suteikiantį gaminį, o ne šiek tiek pigesnį, tačiau stacionarų įrenginį.
Norėdami išsaugoti pasiektus augumo tempus „Acer“, „Asustek“ ir kitos kompanijos vis dažniau pateikia siauresnės specializacijos gaminius, siekdamos įtikti tam tikrų vartotojų poreikiams. Nepaisant daugelio kompiuterijos pramonės analitikų pirminės kritikos ir abejonių, mažieji nešiojamieji kompiuteriai tapo tikra rinkos staigmena ir dabar yra viena sparčiausiai besiplečiančių nešiojamųjų kompiuterių rinkos dalių.
IDC analitiko Richardo Shimo teigimu, šiuo metu rinkoje yra didžiulis nešiojamųjų kompiuterių pasirinkimas. Vartotojai gali rasti bet kokio dydžio kompiuterius, kurių ekranų įstrižainė svyruoja nuo 5 iki 20 colių. O ypač reikliems vartotojams, įpratusiems darbe dirbti su dviem monitoriais vienu metu, „Lenovo“ nusprendė pasiūlyti nešiojamąjį kompiuterį su 17 colių pagrindiniu ir 10,6 colio pagalbiniu ekranu. Pastarajame, pavyzdžiui, galima pateikti pašto ar greitųjų žinučių programos langus ir visuomet pamatyti naujausius pranešimus, nestumdant langų pagrindiniame ekrane.
„Dell“ vartotojų gaminių vadybininkas Alexas Gruzenas taip pat pritaria minčiai, kad praėjo tie laikai, kai kompanija galėjo sau leisti siūlyti vienodos pilkos spalvos nešiojamuosius kompiuterius. Šioje srityje gamintojai varžosi, kaip įmanydami. „Asustek“ nusprendė vartotojams siūlyti oda ir bambuku dengtus kompiuterius, o HP nusisamdė dizainerę Vivenne Tam, kuri pažadėjo sukurti rankinuką primenantį moterišką nešiojamąjį kompiuterį.
Gamintojai varžosi ir iš techninės pusės, vartotojams siūlydami ne tik įvairių dydžių, bet ir įvairios spartos, ryšio galimybių ir kainų įrenginius. Vartotojai gali rinktis ir skirtingą autonominio darbo laiką ir „Hewlett-Packard“ yra pirmoji kompanija, kurios nešiojamasis kompiuteris gali dirbti be papildomo maitinimo daugiau, nei 24 valandas. Norėdami įtikinti stalinių kompiuterių vartotojus įsigyti naujus nešiojamus įrenginius, gamintojai ima siūlyti spartesnę OS įkrovą ir lietimui jautrius ekranus.
Nešiojamiesiems kompiuteriams tampant kasdieniu dalyku, staliniams įrenginiams lieka vis mažiau vietos. Anot vienos didžiausių Taipėjaus kompiuterinės technikos parduotuvių „Kuanghwa“ pardavėjo, retas pirkėjas renkasi stalinius kompiuterius. Jo žodžius patvirtina ir lentynose stovintis vienišas HP stalo kompiuteris apsuptas nešiojamaisiais modeliais. Pasak Eltono Tsai, bet kuris pakankamai išprusęs kompiuterių vartotojas, kuriam iš tiesų reikia arba norisi didelio skaičiavimo pajėgumo, pats susirenka savo kompiuterį ir sutaupo kelis tūkstančius Taivano dolerių. Panašias prekybos tendencijas patvirtina ir Lietuvos kompiuterinės technikos platintojai.
Tiesa, ne visi mano, kad praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje pasirodęs asmeninis stalinis kompiuteris greitai pateks į istorijos šiukšlyną. Tuo abejoja ir „Gartner“ analitikė Lillian Tay, teigdama, kad staliniai kompiuteriai vis dar gali leisti sutaupyti pakankamai dideles pinigų sumas, ypač tiems, kas žino kuriuo galu reikia laikyti atsuktuvą. Anot analitikės, tai yra ypač pastebima besivystančiose rinkose, kur nešiojamųjų kompiuterių kainos paprasčiausiai negali varžytis su namie iš atskirų komponentų surinktų stalo kompiuterių kainomis.
Be to, stalo kompiuteriai yra tvirtai įsitvirtinę kompiuterinių žaidimų bei spartinimo mėgėjų rinkose, kurie savo kompiuterių tobulinimui dažnai yra pasiryžę sumokėti netgi daugiau, nei kainuoja nešiojamieji kompiuteriai. Tačiau nors ir pelningos, tačiau šios rinkos nėra didelės, palyginus su bendra namų vartotojų rinka.